Gmarketingas

Kaip ir buvo planuota gruodžio 2 d. įvyko pirmasis G LAB susitikimas.

Pradžiai apie blynus. Sakyčiau, jog pirmasis G LAB blynas šiek tiek prisvilo, o prisvilo dėl daugelio objektyvių ir subjektyvių priežaščių. Visų pirma tai susitikimo vietos pasirinkimas nebuvo labai vykęs. Klausantis Martyno Jokūbausko pranešimo apie partizaninius metodus paieškos jėgainių optimizavime buvo sudėtinga girdėti, nes restorane skambėjo muzika ir virė atskiras gyvenimas. Antroje dalyje, žaidžiant „Speed Networking“ žaidimą „koją kišo“ erdviniai salės apribojimai. Visgi viską atsvėrė trečioji susitikimo dalis, kurios metu visi kartu ieškojome sprendimo IVO baldų salonui.

Turėjome penkias, iki 10 žmonių, komandas. IVO baldų salonų savininkas pristatė savo įmonę, įvardino kas yra jų potencialūs pirkėjai ir kokių tikslų jie siekia. Užvirus kūrybiniam darbui, iš užsidegimo dalyvaujančių akyse buvo galima spręsti, kad dalyvavimas idėjų paieškoje jiems yra įdomiausia dalis. Tiesa, objektyvumo dėlei dar reikėtų paminėti, kad turėjome ir vieną „profesionalų“, kiekvieną dieną panašias užduotis atliekančių žmonių, stalą. Žodis profesionalai kabutėse paimtas sąmoningai , tačiau prie šio stalo sugrįšime truputėlį vėliau.

Po ilgų debatų tarpusavyje komandose prasidėjo idėjų pristatymas. Pirma idėja – šokių pamokos IVO baldų salonuose arba akcija pavadinimu – „visi šokiai baigiasi lovoje“. Kita komanda pristatė idėją apie lovų dovanojimą įmonių direktoriams. Pasiūlymas rėmėsi mintimi, kad direktoriaus savijauta atsiliepia visam kolektyvui ir per tai būtų galima netiesiogiai reklamuoti lovas kitiems darbuotojams. Trečiosios komandos idėja – tinklapis leidžiantis klientui pačiam susikomplektuoti savo būsimą lovą. Pirmąją vietą idėjų mūšyje užėmė komanda pasiūliusi tikrai partizanišką, skraidančio čiužinio idėją. Reiktų dar pagalvoti, kaip ją praktiškai realizuoti, tačiau pati idėja yra pakankamai šokiruojanti ir atkreipianti dėmesį.

Na, o dabar vėlgi norėčiau grįžti prie minėtojo „profesionalų“ stalo. Pastarųjų idėja buvo aplikacija Iphone telefone su kažkokiom funkcijom, pasak jų, Nijolė Pareigytė rekomenduoja ar pan. Tiksliai net nepamenu, nes idėja deja visai neužkabino. Prieš susitikimą rezervavau jiems atskirą stalą, nes žinojau, jog jie yra vieno amato žmonės ir vienas kita pažysta. Atitinkamai logiška buvo iš jų tikėtis ir originaliausio sprendimo, deja įvyko kitaip. Kaip sako liaudies išmintis, šiuo atveju „kurpius buvo be batų“.

Kaip minėjau, nugalėtoju dauguma išrinko „skraidantį čiužinį“, nors man asmeniškai labiausiai patiko „visi šokiai baigiasi lovoje“ idėja. Visgi daugumos valia yra daugumos valia ir „skraidančio čiužinio“ komandos nariai susitiks boulingo klube, kur praleis šaunų vakarą kartu su visomis nugalėtojams priklausančiomis vaišėmis. Antrą ir trečią vietas paėmusios komandos taip pat neliko nuskriaustos, jos apdovanotos IVO baldų nuolaidų kuponais.

Tuo tarpu mes, pasidarę išvadas po pirmojo susitikimo, skelbiame sekančio susitikimo registracijos pradžią ir darbotvarkę:

Sekantis G LAB susitikimas vyks sausio mėnesį. Tiksli data ir vieta bus paskelbta sausio pradžioje. Keičiasi ir dalyvių registracijos forma. Norint patekti į susitikimą – reikės registruotis siunčiant elektroninį laišką adresu: info@iml.lt, tema: “G LAB susitikimas”. Priežastis – socialinio portalo Facebook apribojimai dėl priminimų užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį.

Sausio mėnesio pirmoje susitikimo dalyje pristatysiu savo elektroninę knygą: „Partizaniniai metodai e-rinkodaroje“, taip pat papasakosiu iš ko susideda partizaninio marketingo planas. Antroje dalyje, partizaninio marketingo planus pabandysime sukurti visi. Trečioje dalyje vėlei turėsime vienos įmonės atstovą, kuriam visi kartu ieškosime sprendimo. Ir vėl bus gausybė dovanų bei prizų originaliausių idėjų autoriams. Pertraukėlių metu visi norintys galės žaisti „Speed Networking“ žaidimą. Kadangi praeito susitikimo patirtis parodė, jog ne visi pageidauja žaisti šį žaidimą ir norint, kad būtų mažiau nuobodžiaujančių bus sukurtos dvi atskiros zonos. Aišku, padidinti turimų kontaktų skaičių galimybę turės visi.

Registruokitės jau dabar adresu: info@iml.lt, tema: “G LAB susitikimas”. Vietų skaičius ribotas, kadangi praeito susitikimo metu paaiškėjo, jog norint išlaikyti užsiėmimų kokybę penkiasdešimties dalyvių skaičius yra maksimalus.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Keletas akimirkų iš susitikimo:

Verslo pasaulis keičiasi. Visos tendencijos rodo į internetą, kurio efektyvumas didėja ne dienomis, bet valandomis.

Perspektyvi erdvė, kur Jūsų idėjos ir produktai ne tik turi neatsilikti nuo bangos, bet ir išsiskirti milžiniškame informacijos sraute.

Visų kurių veikla susijusi su internetu dėmesiui! Norime Jus informuoti apie Naujai steigiamą internetinio verslo profesionalų ir mėgėjų klubą WEB Akademija.

Šių metų Lapkričio 27 dieną vyks steigiamasis WEB Akademijos suvažiavimas.

Registracijos forma turintiems sąskaita Facebook portale.

Registarcijos forma WEB Akademijos tinklapyje.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Iš pranešimo VU ekonomikos fakulteto, marketingo katedros studentams tema:

“Partizaninis marketingas – kas tai?”

Aštuonios dalys.

1 dalis:

2 dalis:

3 dalis:

4 dalis:

5 dalis:

6 dalis:

7 dalis

8 dalis

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję video:

Internetinis marketingas 1-dalis

WEB 2.o fenomenas

Rinkodaros tendencijos e-komercijoje

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Jūsų tikriausiai jau nestebina socialinio portalo Facebook populiarumas Lietuvoje. Pats irgi buvau pakankamai atsargus socialinių tinklų prasme, bet mane kaip ir daugelį Facebook’as įtraukė iki ausų. Tiesa, lietuviškas vertimas berods yra „Vaizdaknygė“. Bet čia jau Lietuvos kalbininkų menas originalą tvarkingai sugadinti. Taip pat būtų galima ilgai diskutuoti apie portalo populiarumo priežastis. Profilių atvirumas, naudojimosi lengvumas. Galimybė keistis fotografijomis. Talpinti video ir panašiai. Privalumų sąrašas ilgas, bet šiandien ne apie tai. Šiandien norėčiau pakalbėti apie bendravimo etiketą socialiniuose tinkluose.

Idėją straipsniui pakišo vieno pažįstamo pranešimas socialiniame tinkle Facebook. Skambėjo maždaug šitaip: „Buvau fantastiškame tokios ir tokios organizacijos susitikime. Buvo jėga!“. Po to pasidarė dar linksmiau. Pranešimo autorius pažymėjo, kad jam „patinka“ šitas pranešimas. Taip, kad jam pačiam patinka. Prieš tęsdamas noriu informuoti, kad patalpinus pranešimą „Sienoje“ tai mato visi Jūsų  kontaktai. Ir žinoma savo ruožtu komentuoja jeigu jiems tai įdomu. Taip pat – jeigu neturite noro ar laiko komentuoti galite pasinaudoti dar keliomis galimybėmis. Paspausti „patinka“ arba „pasidalinti“ sąsajas.

Kaip ir minėjau anksčiau, mano kontaktas pasižymėjo, kad jam pačiam patinka savo paties citata. Iki šios vietos dar galėjau suprasti. Bet štai pasirodė pirmas komentaras. Skambėjo šitaip: – „Na ir kaip ten buvo?“. Spėkit kas autorius? Taip. Klausimas buvo užduotas to paties žmogaus – kuris paskelbė patį pranešimą. Tai sukėlė plačią šypseną. Po to pasirodė antras komentaras. „Reikėjo pačiam nueiti ir būtum pamatęs“. Taip. Teisingai atspėjote – autorius tas pats. Tada jau juokiausi garsiai. Ir pagalvojau. Arba šizofrenija arba alkoholis.

Žinau, kad tai kraštutinis pavyzdys, ir tuo pačiu Facebook portale dažnokai pastebiu  „čiulbėjimo“. Sąvoka „čiulbėjimas“ kilusi iš kito populiaraus mikrodienoraščių portalo Twitter. Ten Jūs esate apriboti iki šimto keturiasdešimties simbolių. Lygiai tiek kiek užima viena SMS žinutė. Ir prieš ką nors parašant reikia palaužyti galvą. Bet galima atrasti tikrai unikalių pranešimų. Kai tuo metu Facebook portale simbolių skaičius irgi ribotas berods iki šešių šimtų, bet yra kitų sklaidos galimybių. Taigi tęsiant apie čiulbėjimą. Norime ar ne bet visiems mūsų draugams nėra įdomios kasdienybės smulkmenos. Štai matau vieną pranešimą: „Laikas vakarienei“. Gal tai tikrai įdomu paskelbusio žmogaus šeimos nariams, gal vaikams, bet ne visiems šimtas šešiasdešimčiai kontaktų. Arba kitas „Sunkus pirmadienis…“. Aštuoni žmonės pažymėjo, kad „Patinka“. Sukau galvą – ar dėl to patinka, kad patiems sunkus, ar dėl to, kad lietuviui gerai kai jo draugui negerai.

Prieš baigiant – apie dėmesį. Žinoma, kad bendraudami socialiniuose tinkluose tikimės ir dėmesio sau. Tai yra neatskiriama socialumo dalis. Gyvenime dėmesį parodome klausydamiesi pašnekovo. Internete tai vyksta truputėlį kitaip. Dėmesys parodomas per komentarus. Va čia ir prasideda matematika – kuri manau geriausiai įrodo čiulbėjimo neveiksmingumą. Tokie pranešimai kaip „Šiuo metu valgau“, „Sunki diena“, „Vėluoju į autobusą“, „Miegu nes naktis“ dažniausiai arba visai nesulaukia komentarų arba sulaukia tik vieno kito. Kyla klausimas – jeigu kalbiesi su savimi tai kam apie tai pranešti kitiems? Tuo atveju kai pranešate kažką tikrai įdomaus komentarų būna daugybė. Lietuvių patarlė sako: „Pasakyk man kas tau įdomu aš pasakysiu kur dirba tavo draugai“. Taigi mūsų asmeniniai ir profesiniai gyvenimai vienaip ar kitaip persipynę.  Žinoma, kad draugas domėsis tavo veikla, pasiekimais ir šeimos padidėjimu. Bet tikrai niekam neįdomu, kad tu dabar valgai.

Ir pabaigai – viena paprasta formulė. Prieš talpindami pranešimą Sienoje įsivaizduokite, kad esate giminės suvažiavime. Kalbėdamiesi su giminaičiu, atvažiavusiu iš kito miesto,  nesakysite jam „šiuo metu valgau“. Sakysite „Sveikas, ar žinai…“

Straipsnio autoriai: Miglė Simanavičiūtė ir Žydrūnas Sadauskas

Marketingas – inovacijų, kūrybiškumo, vartotojų problemų sprendimo virtuvė. Spintelėse – įrankiai kontrolei ir suskaičiuojami vartojimo vienetai. Užtikrintas ėjimas su keliais naujais prieskoniais. Kuriam ramybę trukdo „naujoji“ visais įmanomais kanalais skelbiama marketingo kryptis. Nesustabdoma, kiekviename smulkiame žingsnyje nematuojama, bet su prognozuojamu didžiuliu pelnu. Nuomonių ekonomika. Neigiamų – taip pat. Kaip tai atrodo ir ar verta?

Miglė: Paslaptingasis terminas „Social Media Marketing“ paprastais žodžiais marketingo krypties specialistų aiškinamas kaip seno instrumento – kelių žmonių pokalbio – perkėlimas į kitą erdvę. Komunikacija, tik kitokia. Besiremianti pasitikėjimu ir skatinanti lojalumą. Siūlanti vertę dėl komunikacijos proceso palaikymo, o ne dėl konkretaus greito atlygio. Kodėl kyla tiek daug pasipriešinimo?

Žydrūnas: Tai tikrai nenukrito iš dangaus – socialumas egzistavo ir egzistuos. Prisiminkime kad ir garsiąją patarlę – „Lietuva – švogerių kraštas“. „Verslo žiniose“ ne per seniausiai pasirodė straipsnis apie tai, kad mūsų apsisprendimą pirkti prekę ar naudotis paslauga 73% lemia draugų ir pažįstamų rekomendacijos. Kam bandyti pakeisti sistemą? Gal paprasčiau prisitaikyti ir pagaliau susidraugauti su savo prekės ar paslaugos vartotoju? Didžiausias stabdis šiame kelyje – pasenusios naudos skaičiavimo metodikos.

Miglė: Ženklodara (angl. „branding“). Gera ir tuo pačiu bauginanti naujiena – prekių ženklų kūrimas ir palaikymas pereina į gyvesnę stadiją. Prekių ženklai bendrauja su vartotojais. Dar daugiau – patys vartotojai gali prisidėti prie prekių ženklų vystymo. Teigiami ar neigiami atsiliepimai, jei į juos tinkamai ir svarbiausia – kuo greičiau – reaguojama, suteikia marketingo specialistams didelę vertę vystant prekių ženklus. Interaktyvumas koreguoja ankstesnius tyrimo metodus.

Žydrūnas: Rytų filosofijose akcentuojama, kad nėra tokių sąvokų kaip „geras-blogas“ – viskas priklauso nuo Jūsų požiūrio. Tas pats galioja ir versle. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neigiama, galima lengvai paversti teigiamu dalyku. Pavyzdžiui, tie patys neigiami komentarai internete. „Dell“ kompanija puikiausiai išnaudojo juos savo vertės kūrimui. Buvo suorganizuota didžiulė kampanija, kurios metu „Dell“ viešųjų ryšių skyrius „medžiodavo“ neigiamus komentarus apie kompanijos produktus internete ir susisiekdavo su kiekvienu komentuotoju asmeniškai –atsiprašydami ir po to siūlydami problemos sprendimą. Tai turėjo dvigubą efektą. Visų pirma – mažiau neigiamų komentarų. Ir antra, tai atliko sėkmingos viešųjų ryšių kampanijos darbą, nes kiti blogeriai pradėjo rašyti apie pačią akciją. Dabar apie naudą. Viešujų ryšių kompanijai tai kainavo pigiau, negu daryti įprastinę įvaizdžio reklaminę kampaniją. Apie akciją parašė kiti blogeriai. Tradicinis marketingistas paklaustų – o koks ROI (Return On Investment)? Šioje vietoje ir atsiranda problema – kaip skaičiuoti? Kompanijos pardavimai kyla kaip kilę, bet kam atiduoti laurus? TV, radijui ar PR kampanijai internete?

Miglė: Naujas komunikacijos proceso pobūdis. Ne vienpusė komunikacija, besiremianti savęs parodymu kitiems, o dviejų šalių bendravimas, grįstas nuoširdumu ir pasitikėjimu. Klausymasis, dalinimasis, įtraukimas. Aktyvus dalinimasis įdomia informacija sukelia virusą, kurio pagrindu produktas be titaniškų pastangų, didelių biudžetų, ir kuo mažiau kontroliuojamas, gali pasiekti stulbinantį žinomumą Jūsų esamų ir būsimų vartotojų pastangomis. Jūsų virtuvėje šeimininkauja vartotojai, išsakydami nuomones apie produktus. Viruso poveikio stiprumas yra tiesiogiai proporcingas informacijos „skoniui“ ir vartotojų laisvės pranešti kitiems apie tai riboms. Vartotojai renkasi, turėdami galimybę greitai susižavėti intriguojančiomis naujienomis ir taip pat greitai jas iškeisti į kitas.

Žydrūnas: Dar geriau. Vietoje to, kad gamintumėte, ar bandytumėte parduoti tai, ko Jūsų nuomone reikia vartotojui, gal pabandykite paklausti vartotojų – ko jie norėtų? Arba, gal Jūsų verslo modelis leidžia įtraukti vartotoją į procesą? Tada nemokėdami jam atlyginimo turėsite „socialinį ambasadorių“, kuris kiekvieną dieną reklamuos Jūsų prekę ar paslaugą. Kalbant apie Miglės paminėtą viruso efektą – „įmontuokite“ virusą į savo prekę ar paslaugą. Žinau ir keletą puikiausiai veikiančių pavyzdžių. Štai viena kompanija pardavinėja tradicinius dviračius. Vietoje to, kad būtų žinoma kaip dar viena dviračius pardavinėjanti kompanija, jie sugalvojo, kaip vartotoją įtraukti į procesą – vartotojui pateikiama galimybė personalizuoti savo dviratį. Pasirinkti visų detalių spalvas. Kokie pilki bebūtume – visi turime norą išsiskirti. Tikiuosi supratote, kurioje vietoje „sumontuotas“ virusinis efektas?

Miglė: Žiūrėdami į „Social Media“ plačiu žvilgsniu, matome, kad ši marketingo kryptis apima anksčiau atskirų strategijų reikalavusius elementus, juos suplakdama į vieną kokteilį ir sujungdama tuo pačiu – nenutrūkstamos komunikacijos principu. „Branding‘as“ virsta grandine pokalbių, palaikančių prekės ženklo dvasią, viešieji ryšiai (angl. „Public Relations, PR“) įgyja dar didesnę reikšmę, palaikydami komunikacijos proceso eigą. Bendravimas su pagalba iš šalies. Taisyklės nebūtinai marketingo specialistų rankose. Plėtros galimybės neribojamos.

Žydrūnas: Niekas kardinaliai nepasikeitė. Negirdėjau raginimo pamiršti klasikinio marketingo priemones – televiziją, radiją ir kitas. Nuoširdžiai tikiu, kad tai veiksminga Jūsų prekės ženklui. Bet kai kuriuos elementus manau būtų logiška tiesiog atiduoti internetui. Ačiū interneto sklaidai tarp vartotojų ir „dėdei Googlui“ – Jūsų prekės ar paslaugos vartotojas informacijos ieško ir bendrauja internete. Turime du kelius. Pirmas – ignoruoti tai ir klausti apie ROI. Ir antras – pagaliau pradėti dialogą su savo vartotojais.

Straipsnio autoriai: Miglė Simanavičiūtė ir Žydrūnas Sadauskas

Mokymus galima palyginti su deimantu: ant raudono audeklo jis spindi raudonai, ant mėlyno – jis atrodo mėlynas, nors pats lieka nepakitęs. Teiginys, kuriuo remiasi atskira filosofijos kryptis, gali būti interpretuojamas ir šių dienų ekonomikos permainų kontekste. Poreikis tobulėti profesinėje srityje yra pastovus, keičiasi paties tobulėjimo būdai. Ar Jūs iš to gaunate pakankamą vertę, ar reikėtų apsvarstyti ir naujas alternatyvas?

Žydrūnas: Informaciniame amžiuje informacija įgauna vis didesnį pagreitį. Didėjant interneto sklaidai proporcingai didėja ir informacijos plitimo greitis. Tikriausiai nieko nestebinantys faktai? Bet stebina štai kas. Internetas, suteikdamas pagreitį elektroninėje erdvėje, keičia ir mūsų gyvenimą. Netgi sakyčiau keičia tradicijas ir įpročius. Informacijos ieškojimas internete jau kaip ir tampa norma. Tobulėjant mobiliesiems telefonams internetas tampa mobilus.

Miglė: Išsilavinimas – tas tikrasis – kurio siekiame ne dėl diplomo, o dėl naudingų žinių, kurias galėtumėme efektyviai pritaikyti praktikoje, ir išugdytų mąstymo įgūdžių – tradiciškai įgyjamas universitete ir toliau vystomas praktiniuose seminaruose. Pažiūrėkime į šiuos žinių siekimo būdus per kelis faktorius. Pirmasis – informacijos aktualumas ir naujumas. Universitete mes gauname senesnę ir daugiau į teoriją orientuotą informaciją, ir tuo pačiu galimybę dalyvauti diskusijose ar išdėstyti savo įžvalgas moksliniame darbe. Seminaruose mūsų laukia naujesnė informacija su daug praktinių pavyzdžių iš savo srityje, pvz. marketinge daug pasiekusių specialistų, ir tokia pati galimybė dalyvauti komunikacijos procese užduodant klausimus. Taigi abiem atvejais informacija tam tikra prasme yra ne nauja, kai internete naujausią informaciją galime sužinoti tą pačią minutę kai tik ji atsiranda. Iš to seka, kad internete informacija visada yra naujesnė.

Žydrūnas: Mano studijų universitete laikais terminas „Facebook“ reiškė dar vieną naują ir mažai kam žinomą socialinį portalą. Jo vystymosi krypties negalėjo prognozuoti niekas. Dabar beje tai vienas iš populiariausių portalų – kuris virsta daugiafunkcine platforma. Prieš pusę metų žodis „Twitter“ skambėjo kaip egzotinis vaisius. Dabar tai karščiausias terminas internete – kuris uraganiniu greičiu tapo populiarus. Kyla natūralus klausimas – ko vertas tas praleistas laikas universitete? Visko teko mokytis iš naujo? Žinoma, ten išmokome skaičiuoti investicijų atsiperkamumą (angl. „Return Of  Investment“, „ROI“), bet kaip parodė praktika netgi „ROI“ internete kiek kitaip skaičiuojama.

Miglė: Antrasis faktorius – informacijos įsisavinimas. Universitete mes gauname daugiau teorinių žinių, išdėstomų mums dažniausiai vienpusės komunikacijos principu. Daugiau laiko praleidžiame klausydamiesi negu dalyvaudami dviejų pusių komunikacijoje. Seminaruose teorijos ir praktikos proporcijos keičiasi, diskusijos ir dialogas užima didesnę dalį negu informacijos suteikimas. Šioje vietoje galime pastebėti, kad papildomos informacijos paieškai kaip patogus įrankis mums padeda tas pats internetas. Iš kitos pusės, jeigu patys ruošiamės seminare pristatyti tam tikrą informaciją, paiešką dažniausiai pradedame taip pat nuo interneto. Dar daugiau, pastebime, kad dažnai naudingos informacijos suteikia mūsų kontaktai socialiniuose tinkluose. Ar tai tik nauja mada, ar internetas mums gali pasiūlyti kažką patogesnio pačiam mokymosi procesui vystyti?

Žydrūnas: Yra toks posakis – „pasakyk man kas tavo draugas – pasakysiu kas esi tu“. Internete šis dėsnis įgyja panašią reikšmę – “Pasakyk prie kokių socialinių tinklų esi prisijungęs, aš pasakysiu kiek tau metų ir ką tu veiki gyvenime“. Internetas veikia kaip stiprinantis veiksnys dar vienai nuostabiai žmogiškai savybei – dalinimuisi. Kas tikriausiai ir yra pagrindinis mokymosi internete variklis. Nes viskas kas nėra verta dėmesio – paprasčiausiai nepatenka į internetą. Reiškia internete (ypatingai socialiniuose tinkluose, forumuose) yra šviežiausia ir aktualiausia informacija, reikalinga mūsų profesiniam tobulėjimui.

Miglė: Dar vienas, galbūt skausmingiausias faktorius – kaina. Kaip žinių ekonomikos vartotojai, esame pripratę mokėti tam tikrą sumą už tam tikrą informacijos kiekį ir kokybę, pateikiamą tam tikru būdu. Mokame už universiteto kursą, mokame už seminarą, mokame už reikalingą literatūrą. Marketingo specialistai teigia kad ekonomika keičiasi, linkdama į nemokamą pusę ir apskritai į kitą modelį. Koks tai modelis, kaip tai keis ar jau keičia mūsų požiūrį ir mokymosi įpročius?

Žydrūnas: Kaip minėjau anksčiau, didėjant interneto sklaidai keičiasi ir mūsų kasdienybė. Konkurencijos faktorius pakoregavo ir komercijos supratimą. Aštuoniasdešimt procentų informacijos internete Jūs gausite visiškai nemokamai ir už likusius dvidešimt sumokėsite labai mažai. Linksmiausia yra tai, kad Jūsų mokytojai nebus tradiciniai universiteto teoretikai – tai bus  praktikai. Ir mokys jie to ko pasiekė patys. O dabar sudėkime tuos du faktorius kartu. Visa informacija beveik nemokama, o mokytojas ne iš knygos skaitys, bet parodys Jums ką ir kaip pats padarė.

Miglė: Ir ketvirtasis faktorius – autoritetai. Ta pati informacija, gauta iš skirtingų šaltinių, gali kelti skirtingas asociacijas. Universitete mes turime dėstytojus, kurių patirtį taip pat galime smulkiau klasifikuoti. Seminaruose susiduriame su skirtingais lektoriais – natūralu, kad renkamės specialistus, turinčius daugiau patirties. O kaip tas atrodo internete? Marketingo specialistai šioje vietoje kalba apie socialinius ambasadorius – Jūsų kontaktus, darančius didesnę įtaką atskiruose socialiniuose tinkluose ir internete apskritai.

Žydrūnas: Terminų tam daug. Bet manau, kad ryškėja viena esminė tendencija. Ateitis priklauso autoritetams. Marketinge autoritetais gali būti laikomos ir asmenybės, ir prekės ženklai.
Interneto pagrindas yra bendravimas, kurio pagrindu autoritetas – prekės ženklas ar asmenybė – įgyja didesnę galią. Be bendravimo proceso nebus ir autoriteto. Šį procesą veikia ir psichologiniai ir kitokie faktoriai. Jau įgavus autoriteto statusą internete prasideda stebuklų metas. Kapitalizavimosi galimybės neribotos. Tiesa yra viena problema. Ne Jūs nuspręsite, kad esate autoritetas. Nuspręs tie kurie klausosi Jūsų.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Įspūdžiai iš seminaro su Jay

E – rinkodaros vadovas

ne/sudėtinga komunikacija internete

Viskas, kas parduodama ar gaminama, turi būti vienaip ar kitaip reklamuojama. Antraip apie Jūsų produktą ir paslaugą niekas nesužinos, tarp gausybės prekių jie pasimes, tarp įvairiausių paslaugų nublanks. Turėsite atsitiktinės prekybos varganus rezultatus. Tačiau ne kiekviena reklama neša naudą. Būtina žinoti Jūsų auditorijos ypatybes, poveikio galimybes, vartotojo psichologiją ir dar daugiau.

Vartotojas šiomis dienomis darosi vis labiau alergiškas tiesiogiai brukamai reklamai. Be vartotojo įtraukimo sudėtinga pasiekti geresnių rezultatų tradicinėmis reklamos priemonėmis.

Rašydamas internetinį dienoraštį prieini ribą – kai supranti, kad vien entuziazmu gyvas nebūsi. Guerrilla M siūlo Jums unikalų originalaus marketingo supratimą pasiremdami netradiciniu mąstymu ir patirtimi. Remiamės efektyvumą garantuojančiais partizaninio marketingo principais.

Jūsų marketingo strategijai taikome ir internetinio marketingo naujausias tendencijas. Vartotojai buriasi į bendruomenes naujoje interaktyvioje erdvėje. O kur vartotojai ten ir Jūsų produktas, ir komunikacijos valdymas.

Originalumas ir internetas. Jūsų verslo sėkmės raktai šiandien.

Norėdami sužinoti plačiau rašykite el. paštu info@iml.lt , tema „Reklama“.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M