2010m. kovo 11, Ketvirtadienis

Gmarketingas

Verslas – karo laukas!

Ar tikrai girdi?

Įrašytas: admin Vasaris - 3 - 2010 2 KOMENTARŲ

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

ar tikrai girdi

Gal dar pamenate Miglės straipsnį? Jis vadinosi būtent taip „Ar girdi?“. Straipsnyje kalbama apie tai, kad kiekvienas kalbamės su pačiu savimi ir retai klausomės kitų. Praeitos savaitės straipsnyje kalbėjau apie nereagavimą į potencialių klientų užklausas. Iš atsiliepimų „G marketingo“ fanų grupėje Facebook portale paaiškėjo, kad su panašiomis problemomis susiduria daugelis. Išvada – chroniška klientų ignoravimo „liga“ Lietuvos įmonėse. Tačiau šiandien ne apie tai, šiandien norėčiau padiskutoti apie kitą šio reikalo pusę. Tarkime, kad į jūsų įmonę ateina potencialaus kliento užklausa, jūs sureguojate, tačiau žinia norint gauti užsakymą vien to nepakanka; čia esama ir kitų plonybių, būtent kai kurias iš jų ir norėčiau aptarti. Čia, suprantama, svarbiausias sugebėjimas išgirsti ko nori užsakovas.

Atrodo taip paprasta, bet kartu ir taip sudėtinga!

Taigi, apie viską nuo pradžių – situacija. Kaip anksčiau minėta, savo kasdienėje veikloje konsultuoju įmones interneto sprendimų klausimais. Dažnai pateikus vienokį ar kitokį sprendimą užsakovui – jo įgyvendinimu jis užsiima pats, t.y. užsako pas trečias šalis ir pan. Panaši buvo ir pastaroji situacija, išskyrūs tai, kad šį kartą užsakovas paprašė jam padėti surengti konkursą gamybininkams, kadangi pats pasiguodė neturys patirties. Pasakyta, padaryta.

Parengėme konkurso sąlygas, išsirinkome būrį potencialių gamybininkų ir išsiuntinėme jiems užklausas.Vieni sureagavo iš karto – tą pačia diena, kiti kitą ir pan. Tačiau ne apie tai. Įdomumas prasidėjo kiek vėliau. Gavę atsakymus į pateiktas užklausas, išsirinkome tris kompanijas kurių sąlygos pasirodė priimtiniausios. Tam, kad išsirinkti tą vienintelę kompaniją, kuriai ir tektų užsakymas, nusprendėme susitikti su jų atstovais ir detalizuoti mūsų pageidavimus.

Prasidėjo susitikimų maratonas. Pirma kompanija su kurios atstovais susitikome – viena žinomiausių Lietuvoje ir už savo paslaugas paprašiusi aukščiausios kainos. Tačiau šį kartą užsakovas buvo įsitikinęs, kad kokybė svarbiau už kaina. Taigi susitikimas: didelis blizgantis biuras, visi aplinkui zuja, darbas verda, mus priima paskirtas projekto vadovas. Pristatome savo idėją, bandom diskutuoti dėl galimybių … Nevarginsiu jūsų visomis pokalbio detalėmis, tačiau esmė ir kartu didžiausia pokalbio problema buvo ta, kad minėtos kompanijos projektų vadovas nelabai klausėsi ką mes jam bandėme pasakyti. Didžiąją pokalbio dalį jis bandė mus priblokšti savo žiniomis apie rinką, be paliovos kalbėjo apie tai, kad jis pažysta tą ir aną ir koks naudingas jis būtų mūsų projektui. Viskas pasibaigė sutarimu, kad „lauksime detalizuoto pasiūlymo“ ir netrukus jau buvome pakeliui į antrą kompaniją. Iš visų konkursui pateiktų jų pasiūlymas buvo pigiausias. Atvykus mus gan šiltai priėmė mums paskirtas projektų vadovas, kuris išklausęs ir viską atitdžiai susirašęs ant lapo popieriaus irgi pažadėjo pateikti detalizuotą pasiūlymą. Čia pagrindinė problema buvo ne išklausymas, o gal labiau įsiklausymas – paskirtasis projektų vadovas, nors ir buvo mums malonus ir įdėmiai mūsų klausėsi, visiškai nieko nepasiūlė iš savo pusės.

g marketingas reklamos paslaugos1

Galiausiai nuvykome ir į trečią kompaniją. Joje mus pasitiko mažytis, bet jaukus biuras, kur vienose patalpose dirbo iškart visas įmonės kolektyvas. Pristačius savo idėją ir paaiškinus ko norime, mus įdėmiai išklausė, kas neaišku išklausinėjo ir galiausiai net pasiūlė keletą mūsų projektą galinčių realiai „papuošti“ papildymų. Reziume: pirmoje kompanijoje musų neišklausė ir rezultate pasiūlė daug, ko mūsų projektui visai nereikėjo; antroje išklausė, tačiau nesugebėjo pasiūlyti visiškai nieko papildomo; trečioje mus ne tik išklausė, bet ir pasiūlė būdus, kaip mūsų projektą dar labiau patobulinti. Akivaizdu, jog būtent ši kompanija ir gavo mūsų užsakymą. Gavo ne todėl, kad turėjo nuostabų biurą, ar buvo žinomiausi rinkoje. Ne. Gavo tiesiog todėl, kad įsiklausė į tai ko nori užsakovas.

Atrodo taip paprasta, bet kartu ir taip sudėtinga!

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Ar girdi?

Kita pardavimų pusė

Nauja šluota gerai šluoja!

Kita pardavimų pusė

Įrašytas: admin Sausis - 25 - 2010 2 KOMENTARŲ

Nepasirašinėsiu kaip autorius, nes esu įkvėptas kito straipsnio.

kita-pardavimu-puse

Šiandien noriu pakalbėti apie kitą pardavimo pusę – reagavimą į potencialių pirkėjų užklausą. Susitarkime, kad pirminė pardavimų puse yra, kada ieškomas potencialus pirkėjas, jam surasti yra dedamos visos pastangos ir siekiama patenkinti visus jo poreikius, tačiau gzistuoja ir kita pardavimo pusė – kada pirkėjas ieško ir suranda jus pats. Idėja straipsniui pasufleravo vienas rašinys internete, kurio pagrindinė tema buvo kodėl nevyksta prekyba internetu? Jame nebuvo kalbama apie elektroninę komerciją tiesiogine šio žodžio prasme, o labiau apie pačius kompanijų tinklapius siūlančius tam tikras prekes ir paslaugas internete.

Siekdamas išsiaiškinti priežastis straipsnio autorius sugalvojo padaryti eksperimentą. Tuo metu jam, kaip tik reikėjo savo namams laiptų. Situacija, pasak jo, buvo pakankamai sudėtinga, todėl jam reikėjo originalaus ir nestandartinio sprendimo už kurį (įskaitant darbus) jis buvo pasiryžęs sumokėti pakankamai nemažus pinigus. Taigi, atrodytų situacija aiški – paklausa yra, ieškoma pasiūla. Toliau atliekami tradiciniai žingsniai: atverčiamas Google puslapis, į paieškos lauką įvedamas raktažodis „laiptai“, iškyla pirmas puslapis, kuriame daugybė reklaminių (rėmėjų nuorodos Aut. pastaba) ir „organiškų” rezultatų. Galite pabandyti patys. Tačiau „linksmoji” dalis prasidėjo kiek vėliau.

Eksperimento autorius kreipėsi į aštuonias įmones. Užsakymo suma – ne mažiau keliolikos tūkstančių. Šiandieniniame kontekste, siaučiant krizei ir visiems „verkiant”, jog nėra užsakymų, tai turėjo būti pakankamai pelningas užsakymas vienai ar kitai šioje srityje veikiančiai kompanijai. Tačiau laikas parodė, jog net dvi dienas nė viena iš minėtų įmonių nesiteikė sureguoti ir atsakyti į potencialaus kliento pateiktą užklausą. Beje po dviejų dienų viena iš kompanijų visgi atsiliepė; jos atstovai atvažiavo į objektą, apžiūrėjo situaciją ir pažadėję paruošti pasiūlymą išvyko. Deja, tuo viskas ir pasibaigė. Tiesa, vėliau kažkas dar bandė “paslaptingai” užklausti dėl laiptų įrengimo užsakymo, tačiau pasiteiravus iš kur gavo duomenis ir kontaktus – dingo.

Grįžkime truputį atgal – prie Google. Noriu skaitytojui priminti, kad šios paieškos sistemos puslapio viršuje, geltoname fone esantys įmonių skelbimai yra remėjų nuorodos, t.y. ten reklamuojasi įmonės, kurios už kiekvieną lankytojų paspaudimą Google sumoka atitinkamą sumą. Rėmėjų nuorodos dešinėje taip pat yra mokamos. Taigi išvada – kompanijos perka mokamą reklamą, bet visiškai nereaguoja į jos pasiekiamus rezultatus. Nieko nuostabaus, jog po tokios “praktikos” kalbama, kad reklama internete yra visiškai neveiksminga. Tačiau dabar ne apie tai.

g marketingas reklamos paslaugos

Kadangi neretai tenka ir pačiam surengti vieną kitą apklausą internetu, galiu konstatuoti, jog pagrindinės problemos su kuriomis yra dažniausiai susiduriama, tai vangus reagavimas ir vadinamasis „mistinio gelbėtojo“ fenomenas. Būna, kad sureaguojama ir už savaitės, tačiau beveik visada, po kokių kelių dienų netikėtai ateina „mistinio gelbėtojo“ (laisvai samdomo specialisto, aut. pastaba) laiškas, kuriame jis teigia jūsų detales gavęs iš vienos (neįvardintos) apklausoje dalyvavusios įmonės. Nuojauta kužda, jog kai kuriose jų, matyt, vis dar gajos informacijos nutekėjimo problemos, kada konkretūs užsakymai yra perduodami toje pačioje srityje dirbantiems pažįstamiems. Visgi, aišku, didžiausia problema yra neregavimas.

Sunkiai suvokiama, kai įmonės moka pinigus už kontekstinę reklamą ir nereaguoja į užklausą, kurios potenciali vertė yra keliolika tūkstančių litų. Tikiuosi, kad Jūsų įmonėje to nėra.

Visgi, gal krizės ir tikrai nėra, gal tai tik žiniasklaidos sugalvotas prasimanymas?

Sėkmes Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Didelis ar mažas?

Nauja šluota gerai šluoja!

Ratu, ar tiesiai per aplinkui?

Vieno žodžio ROI

Įrašytas: admin Gruodis - 14 - 2009 2 KOMENTARŲ

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Vieno zodzio ROI

Tie kurie skaitė, tikriausiai dar pamena mano straipsnį pavadinimu „Vieno alaus bokalo ROI“ , kuriame aprašoma viena atsitiktinė pažintis internete ir kuo visa tai pasibaigė. Vėliau dar buvo straipsnis „Vieno gerbėjo ROI‘jus“ . Taigi panašu, kad greitai turėsime gan nemažą straipsnių apie ROI seriją.

Dabar Jūsų dėmesiui trečias straipsnis, kuriame aptarsime tai kiek mums kainuoja kiekvienas mūsų žodis. Tai, žinia, galioja, ir versle, ir kasdieniame gyvenime. Prieš pradedant dar trumpai priminsiu ką reiškia pats terminas. „ROI“ (Return On Investment) yra anglų kalbos trumpinys, lietuviškai atitinkantis terminą „investicijų atsiperkamumas“. Klasikiniuose vadybos vadovėliuose ši sąvoka ya plačiai vartojama. Visgi dabar ne apie tai. Šiandieninė mano istorija susideda iš dviejų tarpusavyje nesusijusių dalių.

Taigi nuo pradžių. Neseniai turėjau klientą – užsakovę , kuriai buvo reikalingos tarpininkavimo paslaugos: ji norėjo užsakyti internetinio tinklapio gamybą pas gamybininkus, bet dėl technologinių žinių trūkumo kreipėsi pas mus, kad tarpininkautume tarp jos ir gamybininkų kompanijos. Paruošėme konkurso sąlygas, sukūrėme būsimo tinklapio prototipą, parinkome geriausius internetinių svetainių gamybininkus ir išsiuntėme klientės reikalavimus su nuoroda į būsimos svetainės prototipą.

g marketingas reklamos paslaugos1

Neužilgo gavome gamybininkų atsakymus/pasiūlymus dėl būsimo projekto gamybos. Apie tai, kad daugelis kompanijų atsiunčia ištisas „paklodes“ sąmatų ir aprašymų „kokie jie nuostabūs“, tačiau reta bando ieškoti sprendimo klientui, būtų galima parašyti atskirą straipsnį. Visgi labiausiai mano dėmesį patraukė vienos kompanijos atsakymas. Jame buvo trumpai ir lakoniškai parašyta: „manome, kad jūsų projektas neturi jokios komercinės perspektyvos ir jeigu atvyktumėte pas mus, mes jums galėtume patarti kaip daryti geriau“. Persiunčiau atsakymą klientei – jokios reakcijos. Po to sužinojau, kad ji buvo šokiruota mažiausiai pusdienį. Žinoma galų gale užsakovė atsirinko tris kompanijas, su kuriomis pageidavo tęsti derybas, dėl tinklapio gamybos. Mano minėtosios kompanijos finalistų sąraše nebuvo. Gavę tokį laišką/pasiūlymą, mes savo ruožtu, net sukirtome lažybas – kiek ilgai tokia kompanija turi galimybių „išgyventi“.

Baigdami šią istoriją, dar galime nesudėtingai paskaičiuoti kiek anai kompanijai kainavo vienas žodis. Atrodytų niekuo neypatinga istorija, visgi ši istorija turi ir tęsinį. Vieną dieną socialiniuose tinkluose paskelbiau, kad naujai kuriamam internetiniam projektui pastoviam darbui yra ieškomas vadovas. Valandos bėgyje gavau bent keliasdešimt laiškų su prisegtomis CV – ačiū socialiniams tinklams ir krizei, tačiau įdomiausia, jog tarp jų buvo dar vienas to paties atstovo (taip, tos pačios „jūsų projektas neturi jokios komercinės perspektyvos“ tipo sprendimus siūlančios kompanijos) komentaras, kuris skambėjo daugmaž taip: „mačiau daug internetinių projektų, kurie neveikia. Siūlau susitikti ir įsitikinti, kad šis projektas neveiks“.

Buvau šokiruotas. Žmogus neturi jokio supratimo apie kokį projektą kalbama; visiškai jokios vertinimui reikalingos informacijos, tačiau iš karto žino, kad projektas neveiks??? Buvau ne šiaip nustebęs. Po to dar vyko ilgas vidinis susirašinėjimas bei bandymas išsiaiškinti kas ką turėjo omenyje, bet esmės tai nepakeitė.

Po šio įvykio parašiau laišką savo kontaktams, su kuriais lažinausi dėl minėtos kompanijos perspektyvų, ir pakėliau statymus – ženkliai sumažindamas jos gyvavimo terminą bei pakeldamas savo statomą sumą.

Taigi laikas parodys koks yra vieno žodžio ROI.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Vieno alaus bokalo ROI

Vieno gerbėjo ROI’jus

Minties galia

Nauja šluota – gerai šluoja!

Įrašytas: admin Lapkritis - 8 - 2009 5 KOMENTARŲ

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

nauja sluota

Pasižiūrėjau internete statistiką – kuri sako, kad šiame amžiuje žmogui pakeisti dešimt – dvylika darboviečių iki kol jam sukaks trisdešimt aštuoni metai, taps norma. Buvau šokiruotas. Jokio stabilumo, tęstinumo. Po to pamastęs suvokiau, kad šiaip jau tai tik į gera.

Taigi nuo pradžių. Visiems tikriausiai teko girdėti apibendrinimų, sakančių, kad nežiūrint į tai, jog įmonėje dirba šimtas darbuotojų – realiai pajamas generuoja tik dvidešimt procentų. 80/20 principas. Tinka tai ir smulkiai įmonei, ir korporacijai. Bet asmeniškai susidūriau ir su kitu paradoksu. Kai tie dvidešimt procentų tampa savotiška bauda įmonei. Paremsiu tai argumentais iš patirties.

Teko ne per seniausiai lankytis pas vienos įmonės vadovą – kuris papasakojo savo verslavimo istoriją. Per daug smulkiai nesivelsiu į detales, nes istorija panaši į daugelio. Iš pradžių – prekių vežimas iš Turkijos. Vienas stalas turguje. Du stalai. Pažintis su kitu verslininku. Sudedame pinigus kartu. Pirma parduotuvė. Verslas klesti. Antra parduotuvė. Tinklas. Viskas kaip klasikiniame verslo vadovėlyje. Bet štai mano minėto verslininko verslas pasiekė tam tikrą tašką, kai nustojo vystytis. Ir netgi, pasak pašnekovo, prasidėjo regresas. Įmonė jau netoli bankroto ribos. Noriu užbėgdamas Jums už akių informuoti, kad tai nesusiję su ekonominiu nuosmukiu, nes kiti konkurentai puikiausiai gyvuoja. Vadybos prasme irgi nepastebėjau didesnių nukrypimų minėtoje įmonėje.

Įsivėlėme į diskusiją, kurioje viena netyčia paminėta smulkmena viską ir paaiškino. Verslininkas užsiminė, kad geriausias jo pardavėjas bando visas išbandytas metodikas, bet pardavimai kaip smuko, taip smunka. Po to pasikalbėjome ir apie kitus kolektyvo narius. Tada supratau, kad verslininkas susidūrė su taip vadinamu “autoritetų sindromu”.

Po pokalbio pasiūliau jam atleisti iš darbo visus savo geriausius darbuotojus. Mano oponentas buvo šokiruotas – kaip tai? Jie efektyviausi mano darbuotojai!

Bandžiau jam išaiškinti iš kito galo, kad geras yra geras iki tam tikros ribos už kurios tampa žala. – Sakykime, tavo geriausi darbuotojai padėjo tau sukurti verslą kurį turi dabar. Atsakymas – Taip.

- Ekonominė situacija pasikeitė, pasikeitė ir žaidimo taisyklės, bet tie žmonės, kurie buvo sėkmingi viename ar kitame tavo verslo etape, nepasikeitė. Dar blogiau – jie užmigo ant pasiekimų laurų pasiremdami savo autoritetu, susikurtu praeityje. Paprasta buvo tavo pardavimo vadovui pardavinėti ekonominio pakilimo laikais. Dar blogiau – dabar jis tavęs negirdi. Čia beje dar vienas “autoriteto” šalutinis žalos faktorius. Manau, kad daugelis susidūrėte su tokiais “autoritetais”. Įmonės vadovas bando paaiškinti patyrusiai buhalterei, kad galimas toks ir toks naujas mokesčių mokėjimo principas, ji lyg ir klauso, gerbia vadovą, bet visvien padarys pagal savo supratimą. Tas pats ir kituose įmonės segmentuose. Kad ir kokie sėkmingi jie buvo tam tikruose verslo etapuose. Darbuotojai Jūsų nebegirdi.

Kiek po to teko domėtis, mano minėtas verslininkas neišdrįso atleisti autoritetų. Mūsų santykiai pašlijo, bet taip pat girdėjau, kad jau ruošiamasi bankroto procedūrai.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Vizitinė kortelė – pardavimo įrankis

Ratu, ar tiesiai per aplinkui?

Ką sakei?

g marketingas reklamos paslaugos1


Vizitinė kortelė – pardavimo įrankis

Įrašytas: admin Lapkritis - 3 - 2009 3 KOMENTARŲ

Autorius: Kęstutis Kantakevičius

vizitines korteles

Daugelis mūsų turime savo vizitines korteles. Nesvarbu ar darbuojamės kažkur ar ne. Vizitinės tapo pagrindine kontaktinių duomenų apsikeitimo forma. Reiškinys išplito net iki jų, kaip įrankio, naudojimo bandant susipažinti su merginomis. Dažnai galime pamatyti naktiniame klube vaikiną duodantį savo vizitinę merginai su žodžiais „paskambink“. Esu netgi turėjęs kelis užsakymus, kai kortelių reikėjo būtent šiam tikslui. Tai tapo taip dažna ir įprasta, kad net nebendraujantis su klientais darbuotojas turi vizitinių dėklą pilną popieriukų su kontaktine informacija. Galima teigti, kad kortelės tapo kaip mobilus telefonas – privalomas daiktas kiekvieno žmogaus asmeninių daiktų saraše. Prisiminkime gana nesenus laikus, kai kortelės buvo prabangos ir statuso visuomenėje išreiškimo forma, kai apsikeitimas informacija vykdavo principu „pasakyk man savo numerį, numesiu majaką“. Išsiplėtojus spaudos rinkai, pačiai ekonomikai bei tobulėjant verslui, kortelės tapo savaime suprantamu reiškiniu. Tačiau atsiradus masei popieriukų, atsirado ir kita problema – kaip išsiskirti masėje. Juk kiekvienas norime, kad mūsų kontaktinis lapukas nebūtų numestas stalčiuje ir būtų pamestas. Norim, kad jis būtų įsimintinas, o tuo pačiu ir mūsų duomenys.

Čia ir atsirado sąvoka „partizaninė vizitinė“.

Deja, žmonės pasiskirstė į dvi barikadų puses : viena pusė teigia, kad vizitinės yra labai stiprus ir efektyvus partizaninio marketingo metodas, tuo tarpu kiti tai neigia ir nepriskiria šios formos minėtai marketingo krypčiai. Priklausau pirmajai grupei žmonių. Turbūt dėl to ir rašau apie tai. Žinoma, atsiranda ir trečia šalis, kuri rėkia, kad partizaninis marketingas yra pigus marketingas, o gerai kortelei sukurti ir pagaminti kartais neužtenka vien idėjos. Atsiranda ir nemaži kaštai. Kaip pavyzdžiui vizitines korteles galima pasigaminti ir už 0,1Lt/vnt, neišleidžiant pinigų dizainui, o tiesiog pačiam praleidus ~15 minučių prie bet kurio grafinio redaktoriaus. Norint išsiskirti ir laimėti dėmesį gali tekti ir labiau pakratyti kišenę, ne vien mokant už idėją, bet ir už pačią gamybą. Kaštai gali siekti ir 5Lt/vnt, kas lyginant vizitinių kainas yra labai brangu. Žinoma, nepamirškime išlaidų kortelės kūrimui, jeigu patys neturite idėjos. Tarkim, tai Jums kainuos dar 5Lt/vnt ir gausime, kad kortelės kaina 10Lt/vnt, gaminant 100 kortelių. Bet kiekį galima didint, tuo labiau, kad vizitinės sėkmė priklausys nuo idėjos, o turint gerą idėją galima išsisukti ir su 50Lt kišenėje. Galu gale jei matyti tokią kainą yra skaudu, mąstykite į ateitį – gaminkime labai didelį kiekį kortelių, kurių Jūs galite ir nepanaudoti :D Tačiau pamąstykim apie tai ką gausime už tokius pinigėlius. Tokių kortelių tikrai nereikia ir neapsimoka mėtyti į kairę ir į dešinę vien norint pasirodyti. Kortelės yra išskirtinės dėl to ir turi būti dalinamos tikslingai – svarbiems klientams, kuriuos norima prisivilioti. Davę tokia vizitinę tikrai gausite atskirą stalčiuką jo galvoje. Galu gale, vieną tokią vizitinę pamatys tikrai ne vienas žmogus, prasidės jos kelionė – „pažiūrėk kokia vizitinę šiandien gavau!“. Yra ir kitas scenarijus : pasistenkite, kad Jūsų vizitinė pakliūtų į blog‘erių rankas. Šiandienai blog‘eriai yra atsikra naujienų transliacijos priemonė. Tai naujas ir atskiras media kanalas, kuris tampa objektyvių, specializuotų naujienų pranešėju. Dažnai savo operatyvumu aplenkiantis net ir tradicinę media. O dabar pamąstykime, kas būtų jei Jūsų partizaninė vizitinė pakliūna į blog‘erio rankas.

Tarkime Jūs dirbate IT sferoje, o Jūsų kortelė tikrai atitinka sąvoką „partizaninė vizitinė“. Pasistengus, kortelė patenka į blog‘erio, rašančio apie IT, rankas. Jis ją patalpina į savo tinklaraštį. Kas atsitinka? Blog‘o auditorija ją pamato, kadangi blog‘as yra IT tematika, ją pamato Jūsų potencialūs klientai, pamato žmonės, kurie besidomi šia sfera ir kuriems ateityje gal reikės Jūsų paslaugų. Galu gale ją pasigauna kiti IT blog‘eriai ir patalpina į savo blog‘us. Toliau ją pasigauna blog‘ai apie reklamą ir marketingą kaip įdomų sprendimą. Štai Jūsų kortelės kelionė dviem būdais tuo pačiu metu. Vadinasi už tą „nesveikai“ didelę kainą (tarkim 10Lt/vnt) Jūs gaunate gausybę kontaktų. Tokį kiekį, kokį gautumėte užsakę ir išplatinę PR‘inį straipsnį. Kur kontakto kaštai efektyvesni?  Taigi, efektyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo įdėjos ir Jūsų pastangų. O kaina gali varijuoti nuo 0,30Lt/vnt iki neapibrėžiamos sumos, priklausomai nuo idėjos.

Toliau pabandykime apžvelgti kokios gali būti kortelės ir ką galima su jomis daryti. Pradėkime gal nuo pačių paprasčiausių vizitinių. Tai standartinės formos vizitinės su standartine informacija. Jos gali būti visiškai paprastos, su tam tikra detale ar tiesiog įmonės logotipu. Dažniausiai tokio tipo vizitines gaminasi konservatyvesnės arba solidesnės įmonės, kurios nenori žaisti išskirtinumu, įspraustos į tam tikrus visuomenės solidumo rėmus, dirba griežtoje rinkos sferoje ar tiesiog nesuteikiančios jokios reikšmės kortelėms.

big bankTaip pat galima žaisti su informacijos pateikimu. Žmogus, pamatęs informaciją, kuri jam suvokiama ir įprasta, gali tiesiog ją „praleisti“ ir neįsiminti. Visai kitas reikalas, kai ta informacija būna pateikta kaip nors įdomiai, kad dar reikėtų „įjungti“ smegenėles, norint viską suprasti. Tokiu būdu žmogaus geriau įsimins pateiktą informaciją, o jūs gausite daugiau naudos.

paparaci_viz

Galima daryti vizitines korteles nestandartinio formato ar formos.

Business-cards-3

Kita išeitis įpareigoti žmogų atlikti kokį nors veiksmą su kortele ar iš jos ką nors pasidaryti. Tokiu būdu žmogus praleidžia tam tikrą laiko dalį prie Jūsų vizitinės. Pasisekus, ji net gali užimti matomą ir garbingą vietą ant Jūsų potencialaus kliento stalo ar lentynos.

Vizitinė kortelė1

Vizitinė kortelė2

Kita galimybė – žaisti su dizainu. Gamint kortelę su ryškiomis spalvomis ar įdomiu dizainu, kuris ją išskirtų iš krūvos kitų vizitinių.

vizitine3

Taip pat, galima daryti panašumą į jau kažkokį egzistuojantį daiktą, susijusį su veikla ar tiesiog naudoti nestandartinę medžiagą.

casette-business-card1

Arba galima sukelti intrigą ir neleisti žmogui sužinoti visko iš karto ar tiesiog panaudoti kelis iš aukščiau esančių būdų kartu.

vizitine kortele5

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad vizitinė kortelė, tai nėra elementas, kurį reikėtų nuvertinti. Šis elementas gali sėkmingai skatinti Jūsų pardavimus bei gerinti įvaizdį.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Gamybos filosofija

Partizano laikrodis

Vieno alaus bokalo ROI

g marketingas reklamos paslaugos1

Gamybos filosofija

Įrašytas: admin Spalis - 28 - 2009 2 KOMENTARŲ

Autorius: Kęstutis Kantakevičius

vizitine kortele

Pakalbėkim truputėli apie gamybą. Jei tiksliau, apie vizitines korteles, tačiau jos tik kaip pavyzdys. Daugiau kreipkim dėmesį į patį principą/idealogiją. Pagrindinis klausimas – kas duoda daugiau naudos? Tie, kurie naudojatės google (spėju – visi ) turėjote pastebėti labai įkyriai į akis lendantį reklaminį tekstuką –„ Vizitinės kortelės nuo 6ct/vnt“, šiuo metu to gamintojo interneto svetainėje galima pamatyti užrašą – „Vizitinės kortelės nuo 4ct/vnt“. Kaip doram lietuviui, tokia kaina bado akis.

Pasidomėkim. Apsilankome svetainėje ir pamatom, kad 4ct/vnt kainą gauname spausdindami 10 000 vizitinių. Kažkaip man tokie kiekiai nereikalingi… Popieriukas 280gsm puskartonis, spalvingumas 4+1. Paprastam klientui, tai nieko nesako. Aš iš karto pradedu mąstyti, kad man būtų įdomu sužinoti koks ten popierius. Oi, atsiprašau, nuklydau į lankas. Gamindami 300vnt, kas yra pilnai normalus kiekis, sumokame po 14ct už vizitinę. Kaina ir vėl badanti akis, žinant, kad tai dvipusės vizitinės, iš kurių viena pusė spalvota. Čia ir atsiranda niuansas dėl ko yra rašomas šis straipsniukas. Už tokią kainą klientas gauna vizitinę, kurios spalvotoje pusėje pateikiama jo informacija. Kitoje nespalvotoje pusėje pateikiama gamintojo reklama, kurioje ir skelbiama apie vizitines nuo 4ct/vnt. Atsiranda klausimas – ar tikslinga užsakinėti tokias korteles? Juk vizitinė yra pardavimo bei įvaizdžio kūrimo dalis, o gamintojo reklama kitoje pusėje nei vienam iš šių faktorių neduoda naudos. Gerai, čia ir sustokim, nes vėl nuklydau į lankas. Taigi, gamintojo intencija yra prisivylioti klientą mažomis kainomis ir jo pagalba darytis reklamą sau. Pilnai suvokiamas ir gana logiškas sprendimas.

Juk kiekviena kažkam atiduota kortelė didins gamintojo žinomumą. Dėl šio faktoriaus galima daryti prielaidą, kad už mažą kainą gausime kokybiškas korteles. Nors kyla abejonė, jeigu gamintojui tokiu būdu svarbu didinti žinomumą, ar jam svarbu kortelės kokybė? Gal jam svarbu ne tik uždėti savo reklamą, bet priartinti kaštus prie nulio? Šiuo atveju gali kentėti ir kokybė. Pamatėm gyvą pavyzdį kaip kortelių gamintojas stengiasi didinti žinomumą bei didinti pardavimus. Dabar pakalbėkim apie kitą variantą. Gamintojas stengiasi užsidirbti ir parduoda korteles už kainą padengiančią kaštus bei nešančią pelną, tačiau, stengiasi padaryti kokybišką ir gerą kortelę. Tiesmukai mąstant apie šį variantą susidaro vaizdas, kad gamintojui svarbu užsidirbti ir išlaikyti kokybę, o žinomumą ir pardavimus palieka vadybininkams ar dar kažkam. Ar tikrai? Iš tikrųjų gamintojas tokiu atveju taip pat vykdo pardavimus ir gana intencyvius. Jis nebruka savo reklamos, patenkina kliento lūkesčius, sukuria kokybišką produktą, bet tuo pačiu ir bando parduoti. Jeigu, kortelė kokybiška, įdomi, originali, ją gavęs žmogus automatiškai pasidomės kas ją gamino ir, tikėtina, pats kreipsis į tą patį gamintoja, jai vizitinė paliko gerą įspūdį. Taigi, kokybiški darbai kalba patys už save ir automatiškai, be papildomų pastangų, kuria pardavimus.

Klausimas pabaigai : kas tikslingiau? Tiesmukai brukti savo reklamą ir tikėtis, kad ji sudomins net ir reiklų klientą? Ar kurti kokybę ir leisti jai atlikti pardavimus už tave, o tuo pačių gerinti įmonės įvaizdį? Gal supaprastinsiu : kas tikslingiau – tiesmukas greito pelno siekimas ir žala įvaizdžiui ar ilgalaikiai tikslai su vardo kūrimu?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Partizano laikrodis

Mano dėvėtų drabužių versliukas

Marketingo planas arba USP

g marketingas reklamos paslaugos1

Ratu, ar tiesiai per aplinkui?

Įrašytas: admin Spalis - 25 - 2009 4 KOMENTARŲ

O-031-0437

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Ruošiuosi seminarui partizaninio marketingo tema. Vienoje iš prezentacijos dalių kalbama apie esminius skirtumus tarp klasikinio ir partizaninio marketingo. Deja negaliu pakviesti savo skaitytojų, nes tai uždaras/kviestinis seminaras Vilniaus universiteto marketingo katedros studentams. Bet šiuo straipsniu įsipareigoju artimiausiu metu sukviesti ištikimus dienoraščio skaitytojus į partizaninio marketingo seminarą.

Detalės jau greitai.

Taigi nuo pradžių. Klasikinio marketingo vadovėliai kalbėdami apie verslo vystymą visada akcentuoja verslo plėtrą matematinės progresijos principu. Kalbant elementariais pavyzdžiais skambėtų maždaug taip: kuo pigiau nuperku tuo brangiau parduodu. Kuo daugiau reklamuojuosi tuo daugiau turiu pirkėjų. Ir panašiai. Klasikinis marketingas taip pat labiau akcentuoja naują vartotoją negu kad esamą. Daugelis Jūsų tikrai susidūrėte su analogiška praktika kasdieniniame gyvenime. Asmeniškai pamenu kaip operatorė iš Bitės bandė mane įtikinti, kad verta įsigyti dviejų metų kontraktą Vodafone internetui. Į mano argumentus, kad po pusmečio situacija kainodaroje pasikeis, nes dar prieš metus Bitė už tą pačią paslaugą prašė virš šimto litų, mergaitė nuoširdžiu balsu mane tikino, kad leisti kainos nėra kur ir ji tikrai nebekris. Nepasirašiau. Na, o šios dienos kainas žinote. Buvau teisus. Deja nepamenu mergaitės telefono. Galėčiau pateikti ir daugiau pavyzdžių, bet pataupysiu Jūsų laiką. Beje tai nėra tik Lietuvoje sutinkama praktika. Vakaruose tas pats. Taigi kalbant geometrine prasme klasikinis marketingas primena liniją.

Kai tuo pačiu partizaninio marketingo atstovai labiau kreipia dėmesį į esamą klientą. Prieš tęsdamas informuoju Jus, kad partizaninio marketingo atstovai neignoruoja naujų klientų. Bet kalbant apie visą partizaninio marketingo priemonių kompleksą labiausiai yra akcentuojama – kaip pasiekti taip, kad būtų galima sudaryti daugiau sandorių su esamu klientu. Principas turi vieną “šalutinį” efektą – pastoviai bendraujant su vienu klientu ir sudarant su juo daugiau negu vieną sandorį klientas neprašomas rekomenduos Jūsų verslą draugui, kaimynui. Ir jeigu skaitėte straipsnį Verslo Žiniose – 73% mūsų apsisprendimo pirkti ar ne konkrečią prekę ar paslaugą lemia mūsų draugų ir pažįstamų rekomendacijos. Taigi žiūrint į partizaninį marketingą per geometrijos prizmę – tai primena apskritimą. Apskritimą – kuris gali plėstis iki begalybės.

g marketingas reklamos paslaugos

Ir pabaigai – dar vienas klasikinio marketingo pavyzdys. Ieškodamas interneto tiekėjo buvau priverstas rinktis iš trijų. Vienas iš jų – mūsų monopolininkas TEO. Skaitant kontrakto sąlygas matėsi tipinio – linijinio marketingo pasiūlymai. Privalai pasirašyti mažiausiai dviejų metų kontraktą. Pirmus metus mokėsi pusę kainos. Antrus jau visą. Nematau jokio stimulo būti lojaliu. Tarp kontrakto sąlygų ir kitos prievartos formos. Nežiūrint į tai, kad man nereikia kabelinės televizijos ir telefono linijos, yra punktas kuris sako, kad telefono linija privaloma. Didelis klaustukas. Kodėl?

Įdomu būtų pamatyti interneto tiekimo kompanijos reklamą kuri vadovautųsi partizaninio marketingo principais. Reklama atrodytų maždaug taip: „Norime informuoti savo nuolatinius klientus, kad sumažinome kabelinės televizijos paketo „X“ kaina penkiasdešimčia procentų. Pasiūlymas galioja tik nuolatiniams mūsų klientams. Dar kartą ačiū, kad esate kartu su mumis“.

Beje turime ir gyvą įrodymą. Kalbu apie Tele2 mobilaus ryšio reklamos kampanijas. Paskutinė atėjo į rinką ir dabar jau matote rezultatus. Kuris metodas geresnis paliksiu nuspręsti Jums. Ir pabaigai – apskritimo principu paremta reklama.

Sėkmės jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Mano dėvėtų drabužių verslas

“Žalias” verslas

Vieno alaus bokalo ROI



Partizano laikrodis

Įrašytas: admin Spalis - 12 - 2009 4 KOMENTARŲ

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

partizano-laikrodis

Akys užkliuvo už vieno verslininko interviu internete. Deja neįsidėmėjau to verslininko pavardės, bet pabandysiu atkurti jo pasakytus žodžius. Paklaustas, ar laiko save sėkmingu žmogumi, atsakė “Taip. Mano draugai sako, jog viskas, ko imuosi, pavyksta.“ Į žurnalisto klausimą „Vieni verslą lygina su sportu: kiekviena diena – naujas iššūkis. Kiti sako – versle kaip kare. Koks yra jūsų palyginimas?“   atsakymas buvo „Man verslas – kūryba“.

Kūryba versle. Naujos idėjos gali atverti naujus pasaulius, naujas įžvalgas ir naujus būdus vietoje įprastų. Kitaip tariant, kūrybiškumas gali padėti naujai “išrasti”, “išgalvoti” mus pačius ir mūsų organizacijas. Ar darbuotojas ar darbdavys – abiems pusėms tai yra svarbu. Šiandien nekalbėsiu apie verslininkų kūrybiškumą – kaip įsitikinau gyvenime – arba jį turi arba ne. Ir joks seminaras nepadės. Nes kompleksų krūva, kurią reikia pastumti, per didelė. Beje, čia tik mano subjektyvi nuomonė.  Žinau, kad sulauksiu priekaištų lavinos iš tokių seminarų organizatorių. Bet save pateisindamas galiu pasakyti, kad kūrybiškumo skatinimas svarbus kai kalba eina apie kompanijos darbuotojus.

Daugelis įmonių vadovų siekdami skatinti darbuotojų kūrybiškumą siunčia juos į įvairiausius seminarus, kurių tikslas turėtų būti pažadinti klausytojų kūrybinius sugebėjimus. Kartais net samdomi išoriniai konsultantai. Tikiu, kad tai duoda trumpalaikį efektą. Bet problema neišsprendžiama iš pagrindų. O gal ir neįmanoma jos iki galo išgvildenti?

Pasak psichologų, pagrindinis žmogaus kūrybiškumo stabdis yra taip vadinami „filtrai“. Pabandysiu skaitytojui paaiškinti ką reiškia sąvoka filtrai. Aplinkinį pasaulį žmogus suvokia pakankamai konkrečiai ir aiškiai žino apribojimus. Mes suvokiame, kad negalime pereiti kiaurai sieną, vaikščioti vandens paviršiumi ir panašiai. Tai ir yra filtrai kurie stabdo mūsų galimybes.

g marketingas reklamos paslaugos1

Nepasiūlysiu Jums universalios piliulės kūrybiškumui skatinti, bet pateiksiu dvi metodikas, kurios mano nuomone pakankamai veiksmingos. Pirma man patikusi praktika – mums visiems gerai pažįstama kompanija Google. Google darbo kodekse yra privaloma keturias darbo dienas skirti tiesioginei veiklai ir vieną dieną iš penkių galima pašvęsti savo mėgstamam hobiui. Atrodytų – laiko švaistymas? Bet oficialūs skaičiai rodo, kad daugiausiai naujų inovacijų Google kompanijai darbuotojai  sugalvojo būtent tuo metu kai galėdavo pasinerti į savo pomėgius, išlaisvindami kūrybines galias.

Kita metodika – partizaninis kurybos skatinimo metodas arba filtrų šalinimo įrankis. Pateiksiu pavyzdį. Sakykime Jums reikia sukurti naują laikrodį. Jau matote filtrų eilę? Dirželis odinis, metalinis… O dabar pabandykite surašyti lentoje sudėtines laikrodžio dalis. Gausite kažką panašaus: Dirželis | Ciferblatas | Korpusas ir panašiai. Dabar po kiekvienu iš komponentų surašykite visas įmanomas medžiagas gamybai. Pavyzdžiui: Apyrankė – medžiagos po ja atrodytų šitaip – Oda | Guma| Metalas | Stiklas | Plastikas ir panašiai. Kaip metodas veikia. Sakykime kalbame apie dirželio gamybą. Nežiūrėdami braukite markeriu žemyn. Sustokite kur norite ir medžiagą ties kuria sustojote pažymėkite markeriu. Imame kitą komponentą – ciferblatą ir vėl ta pati procedūra.

Finale gauname stiklinio korpuso laikrodį su šlifuoto stiklo apyranke. Jūsų bandymo metu rezultatai skirsis. Skyrėsi ir man bandant antrą kartą, bet kiek originalių laikrodžių sukūriau tą vakarą.

O sako nekūrybiškas…

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Studijos online

Mokslo pažangos kodas

Moterys valdo


Marketingo planas arba “USP”

Įrašytas: admin Liepa - 28 - 2009 4 KOMENTARŲ

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

baleto-reklama

Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks“ – teigia kažkur matytas šūkis. Noriu Jums priminti vieną seną verslo tiesą apie kurią daugelis tikriausiai girdėjote, bet dėl vienų ar kitų priežasčių pamiršote. Kalbu apie unikalų pardavimo pasiūlymą (angl. „USP“ – „Unique Selling Proposition“). Oficialioje anglų kalboje naudojamas žodis „Proposition“, kasdienėje „Point“. Šis terminas atsirado dar prieš antrąjį pasaulinį karą. Jis buvo sugalvotas reklamos srityje siekiant įvardinti sėkmingų reklaminių kampanijų išskirtinumą. Po to terminas paplito ir kituose rinkos segmentuose. Didėjant prekių kiekiui atsirado ir poreikis išsiskirti.

Straipsnis manau kaip niekada aktualus ekonominio nuosmukio metu. Paaiškinsiu tai Jums detaliau.
Taigi nuo pradžių. Klasikinis verslo modelis atrodo taip – nuperku tam tikrą kiekį prekių kiek įmanoma pigiau ir bandau parduoti kaip įmanoma brangiau. Tas pats ir paslaugų rinkoje. Bet kaip ir minėjau – didėjant prekių kiekiui ir konkurencijai konkrečiame rinkos segmente tai įgyvendinti darosi vis sunkiau. Gerai, jeigu sugalvojate kažką naujo – ko dar nėra rinkoje, bet šiomis dienomis tai yra retenybė. Nepasakosiu sudėtingų apibrėžimų. Tiesiog pavyzdžių pagalba paaiškinsiu kas tai yra.

Prisiminkime visiems mums gerai žinomą kompaniją „Microsoft“. Daugelis kompanijų jau senesniais laikais gamino vienokią ar kitokią programinę įranga. Bet „Microsoft“ nuo kitų kompanijų atskyrė ir suteikė konkurencinį pranašumą du sprendimai. Pirmasis -  nesivelti į kompiuterių gamybą, bet koncentruotis į kompiuterių operacinių sistemų gamybą ir tiekimą visiems kompiuterių gamintojams. Ir antras sprendimas – paruošti  „armiją“ konsultantų, kurie mokytų vartotojus naudotis operacine sistema. Bilas Geitsas  tikėjo, kad kompiuteriams priklauso ateitis ir stengėsi monopolizuoti kompiuterių operacinių sistemų rinką. Tikslumo dėlei reikia skaitytojui priminti, kad tais laikais kompiuteriai buvo egzotiškas dalykas ir nedaugelis tikėjo, kad vieną dieną kompiuteris bus prieinamas kiekvienam.

g marketingas reklamos paslaugos

Kitu pavyzdžiu paimkime „Microsoft“ konkurentą – kompaniją „Apple“. Panagrinėkime jų „USP“. Jie nebuvo pirmieji, kurie pradėjo gaminti kompiuterius. „Apple“ visą savo dėmesį sukoncentravo į kompiuterių dizainą ir patogumą vartotojui. Tai ir suteikė jiems konkurencinį pranašumą.

Tęsdami kompiuterių tematiką prisiminkime „Dell“ kompanijos „USP“. „Dell“ atėjo į rinką, kai rinka buvo jau pakankamai užpildyta. Taigi ką unikalaus sugalvojo „Dell“ kompanija – jie kapitalizavosi ant to, kad vartotojai pirkdami standartinius sprendimus pageidauja unikalių sprendimų jiems. Tuo ir paremtas visas „Dell“ kompanijos verslo modelis. Vartotojas prieš pirkdamas kompiuterį susikomplektuoja jo specifikaciją pats. Teko ir asmeniškai su tuo susidurti. Apklausėme keletą kompanijų, nes kliento pageidavimai išties buvo specifiniai. Rezultatas – tik „Dell“ sugebėjo padaryti stacionarų kompiuterį su dviem tarpusavyje nepriklausomais ekranais. Visoms kitoms kompanijoms tai buvo per daug rūpesčių keliantis užsakymas.

Ir pabaigai – vienas mano mėgstamiausių „USP“ pavyzdžių. Kalbu apie „Domino Pizza“ kompaniją. Tiems kas nežino – tai yra amerikiečių kompanija, kuri gamina picas. Tai viena iš daugelio kompanijų, užsiimančių picų pristatymu į namus. Siekdami išsiskirti ir dominuoti rinkoje, jie sugalvojo vieną iš geriausių, mano galva, pasaulyje „USP“. Jų šūkis skelbia: „Pristatome šviežią ir karštą picą per 30 minučių, jeigu ne, tai pica nekainuoja Jums nieko“.

Sėkmė buvo daugiau negu neįtikėtina. Daugelis kompanijų bandė sekti jų pavyzdžiu, bet dar niekam nepavyko pakartoti jų sėkmės. Pirmumas turi savo pranašumų – kaip rodo „Domino Pizza“ ir „Microsoft“ pavyzdys.

Taigi koks yra Jūsų įmonės USP?

Sėkmėsw Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

E – rinkodaros vadovas

A. Čekuolis ir partizaninis marketingas

Pirk vieną – kitą gauk nemokamai!

Nemokami pietūs

Įrašytas: admin Liepa - 14 - 2009 PARAŠYK KOMENTARĄ

Partizano biblioteka tesia savo darbą. Ačiū Miglei Simanavičiūtei atsiuntusiai išsamią knygos

“FREE The future of a radical price” apžvalgą

free-nemokami-pietus

Magiškas žodis „nemokama“ (angl. „free“). Vartotojų sutinkamas ir džiaugsmingai, ir tuo pačiu įtariai. Keliantis asociacijas su posakiu „nemokamų pietų nebūna“. Apie termino „nemokama“ interpretacijas, marketingo strategijos remiantis „nemokama“ koncepcija sudarymo principus, „nemokamą“ ekonomiką naujoje iš kitokio marketingo požiūrio taško skatinančioje žvelgti knygoje „Nemokama“ kalba bestselerio „Ilgoji uodega“, atskleidusio naujas galimybes verslo nišoms šiuolaikinėje skaitmeninėje ekonomikoje, autorius Chris Anderson.

Dabartiniame dvidešimt pirmajame amžiuje terminas „nemokama“ įgyja naują reikšmę. Anksčiau traktuotas kaip dar vienas marketingo triukas, šiomis dienomis virsta nauju ekonominiu modeliu. Modeliu, kur „nemokamas“ marketingas remiasi prekių ir paslaugų kainų mažėjimu ir artėjimu prie nulinės ribos. Kitaip sakant, tam tikrais „nemokamais pietumis“. Konkuruodama su „bet kokių kitokių produktų“ rinka, „nemokama“ rinka suteikia marketingui dideles galimybes, „nemokamos“ prekės ar paslaugos pagalba sukeldama didžiulį virusinį efektą.

„Nemokama“ marketinge dažnai reiškia mokamus dalykus, tik „įpakuotus“ į „nemokamą“ apvalkalą. Pavyzdžiui, kai „perkate vieną prekę, kitą gaunate nemokamai“, iš tikrųjų „perkate dvi prekes su 50 % nuolaida”. “Nemokama dovanėlė perkant prekę“ dažnai reiškia tai, kad dovanėlės kaina įskaičiuota į prekės kainą. Analogišką atvejį galime matyti ir su „nemokamu pristatymu“. „Nemokama“ taip pat gali reikšti ir iš tikrųjų nemokamus dalykus, bet tai nebus traktuojama kaip naujas ekonominis modelis – autorius kaip pavyzdį pateikia „nemokamus prekės pavyzdžius“ ir „nemokamą prekės pabandymą“, kuris gali būti ribojamas laiko prasme. Na ir pereiname prie naujojo „nemokamo“ ekonomikos modelio, kurio ryškiausiais pavyzdžiais galime laikyti kompanijas „Google“ ir „Flickr“, suteikiančias nemokamą prieigą dideliam skaičiui vartotojų.

Kalbėdamas apie nemokamų ir mokamų prekių ir paslaugų „draugavimą“, autorius išskiria kelis nemokamų būdų kompensavimo mokama dalimi būdus. Pirmasis – mokami produktai kompensuoja nemokamus, pvz. „nemokama dovanėlė“ arba „nemokami“ produkto pavyzdžiai. Antras būdas – vėlesnis sumokėjimas už prekę ar paslaugą kompensuoja „nemokamą“ įsigijimą šiandien, pvz. perkate mobilų telefoną, 1 Lt sumokėdami iš karto, su sąlyga kad kitą sumos dalį mokėsite vėliau. Ir trečiasis atvejis – mokantys už prekę ar paslaugą vartotojai „sumoka“ ir už analogišką prekę ar paslaugą „nemokamai“ gavusius asmenis, pvz. vyrai už įėjimą į naktinį klubą pinigus moka, kai tuo tarpu moterys įleidžiamos „nemokamai“.

Analizuodamas vartotojo psichologiją ir jo požiūrį į „nemokamus“ produktus, C. Anderson  prisimena, kaip pats ne per seniausiai dalyvavo „Google“ konferencijoje, kurios dalyviams buvo suteikta galimybė vaišintis nemokamais užkandžiais, taigi dauguma dalyvių paprasčiausiai persivalgė. Šioje vietoje pasireiškė jau neigiamas „nemokamų“ paslaugų aspektas, kadangi vartotojai prekes ar paslaugas, gaunamas nemokamai, dažniausiai vertina kitaip, mažai galvodami ar racionaliai jas vartoja. Kitaip sakant, mes dažnai „nemokamą“ produktą vartojame iracionaliai, nemąstydami, ar tikrai jo norime, ir džiaugdamiesi tik dėl to, kad jį gavome „nemokamai“. Vartotojo psichologijoje autorius įžvelgia dar vieną intriguojantį dalyką apie produkto kokybę – jei prekė ar paslauga anksčiau kainavo kažkokią sumą, vėliau dėl marketingo taktikos buvo pakeista į „nemokamą“ kainą, mes į tą pačią prekę ar paslaugą žiūrėsime „kreivai“, traktuodami tai kaip kokybės ryškų sumažėjimą; tuo tarpu kai produktas iš pat pradžių mums pateikiamas kaip „nemokamas“, mes jaučiamės patenkinti jį vartodami visą laiką.

Šiuolaikinėje kompiuterizuotoje ekonomikoje „nemokamų“ produktų pasiūlos ir paklausos didėjimas yra neišvengiamas. Autorius taikliai apibūdina interneto erdvę, pastebėdamas, kad internete galime „sutikti“ du skaičius – vienas iš jų „begalybė“, kitas – „nulis“. Skaitmeniniame pasaulyje dideliais mastais plečiasi idėjų rinka, kurioje idėjos laikomos produktais, sklindančiais viruso principu, ir nemokamais kaštais. Šioje vietoje iškyla informacijos įkainojimo problema. C. Anderson cituoja kito leidėjo S. Brand jau anksčiau pastebėtą dviprasmybę: „Iš vienos pusės, informacija savaime „nori“ būti brangi, nes jos vertė yra didžiulė. Iš kitos pusės, informacijos kanalų yra daug, taigi jos kaina mažėja ir artėja prie nulio. Šios dvi informacijos pusės nuolat kovoja viena su kita.“

Taigi pasižiūrėkime į mūsų puikiai žinomą „Google“ kompaniją, teikiančią mums daug nemokamų paslaugų. Tai „Google“ daro nuolat plėsdamasi daug galimybių teikiančioje rinkoje. Autoriaus nuomone, vienintelis dalykas, ribojantis „Google“ augimą, yra paties interneto augimo tempas. „Google“ ir internetą C. Anderson laiko vienas kitą papildančiais produktais, kurių vartojimo apimtys didėja vienu metu. Kuo daugiau vartotojai naudojasi internetu, tuo geresnius rezultatus turi „Google“. Iš to seka, kad jei „Google“, besivadovaudama „nemokamos“ ekonomikos modeliu, skatina vartotojus praleisti kuo daugiau laiko internete, tai atneš kompanijai daugiau pinigų ateityje.

Pats internetas yra didelė rinka, kurios dalyviai gali lengvai komunikuoti tarpusavyje. Internete  konkurentai rinkos dalis pasiskirsto kitaip negu „gyvose“ rinkose, nes čia vadovaujamasi kitais komunikacijos principais – vartotojais linkę sekti mažesnį skaičių konkrečių lyderių. Sakykime turime 3 konkurentus. Tradicinėje rinkoje „karalius“ turės 60 % rinkos dalies, antrasis – 30 %, ir trečias – 10 %. Internete rinkos dalys pasiskirstys atitinkamai : 95 %, 5 %, ir 0 %. Taigi internete nugalėtojas pasiima beveik viską. „Nemokamos“ ekonomikos modelyje beveik išnyksta kainų diskriminacija, kuri įprasta tradicinėse rinkose.

„Nemokamas“ turinys visuomenės informavimo priemonėse nėra naujiena mums kaip vartotojams, nauji yra tokio modelio skverbimosi į internetą būdai. Šių dienų vartotojai labiau linkę rinktis nemokamą informaciją, ką įrodo nemokamų naujienų portalų lankomumo rodikliai. Tą patį pamatysime pažvelgę į video portalo „Youtube“ peržiūrų kiekį. Kitokia ir reklama internete. C. Anderson šioje vietoje  pavyzdį pateikia lygindamas savo leidžiamo žurnalo „Wired“ ir „Google AdSense“ reklamos pateikimo būdus. Žurnale autorius stengiasi tos pačios įmonės reklamos nedėti prie straipsnio, kuriame kalbama apie šią įmonę. Tuo tarpu „Google AdSense“ programa konkrečią reklamą kaip tik prideda prie tą pačią įmonę apibūdinančio turinio. Taigi „Google“ marketingo vadybininkai moka pinigus už tokį reklamos paslaugų pateikimo pobūdį, kokį draudžia „Wired“ žurnalas. Skaitytojams internete tai patinka ir yra patogu.

Autorius kalba ir apie naują „valiutą“ interneto rinkoje, darančią didžiulę įtaką šiuolaikiniam marketingui. Tai socialinių tinklų (autorius pateikia „Facebook“ pavyzdį) „draugai“. „Facebook“ „draugų“ kiekis gali būti tiesiogiai proporcingas Jūsų marketingo strategijos efektyvumui. Vėlgi, jei prie to yra nuolat dirbama. Kuo daugiau „draugų“ turite, tuo daugiau dėmesio jiems reikia skirti kad gautumėte atitinkamus rezultatus. „Facebook“ autorius vadina didžiausia pasaulio uždara rinka, besiremiančia „reputacijos valiuta“. Dėmesio (lankytojų srautas) ir reputacijos (nuorodos) vertė marketinge užima svarbią vietą, tik šiomis dienomis marketingas abejoja, ar visas galimybes matome, pasitelkdami į pagalbą ir interneto erdvę, ar jų yra dar daugiau. Informacijos kiekis didėja didžiuliais tempais, taigi šiuolaikiniai vartotojai skiriasi nuo ankstesnių nes gali aprėpti daugiau ir nori tą daryti kuo daugiau nemokamai. Taigi socialinių tinklų „draugai“ gali būti vertinami ir kaip naujas mato vienetas marketinge, kuriuo remiantis netgi buvo apskaičiuota paties „Facebook“ socialinio tinklo vertė.

Prieš baigiant – keli iš C. Anderson pateiktų „nemokamos“ ekonomikos principų. Pirmasis jų teigia, kad jei produktas patenka į interneto erdvę, jis neišvengiamai turės tapti nemokamu.
Konkurencinėje tradicinėje rinkoje kainos turi tendenciją mažėti iki ribinių kaštų ribos. Internetas yra pati konkurencingiausia pasaulio rinka, kurioje kainos mažėja ir mažėja ne iki kažkurios ribos, o iki nulio. „Nemokama“ tampa neišvengiama. Kitas principas sako, kad iš „nemokamos“ ekonomikos pinigai taip pat uždirbami, tik kitais būdais. Vartotojai galės mokėti ir tam, kad sutaupytų laiko, ir tam, kad sumažintų riziką, ir už dalykus, be kurių jie negali gyventi, ir už tam tikrą statusą. Dar vienas principas teigia, kad kiekvienas perteklius sukuria atitinkamą naują trūkumą. Taigi jei vienas produktas įžengia į „nemokamą“ rinką, galima kurti naują vertę.

Dar daugiau principų, pelno iš „nemokamos“ ekonomikos būdus su realiai įgyvendintais pavyzdžiais rasite pačioje Chris Anderson knygoje „FREE“, kurią tikrai naudinga paskaityti kiekvienam verslo žmogui. Knyga kurį laiką yra prieinama nemokamai, bet ir dabar ir vėliau ją galite įsigyti Amazon.com elektroninėje parduotuvėje.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Virusinio marketingo anatomija

Papasakok man istorija

E rinkodaros vadovas (video)


Marketingo strategija

Įrašytas: admin Liepa - 10 - 2009 2 KOMENTARŲ

guerrillam-logoIštrauka iš knygos: “Partizaniniai metodai e – rinkodaroje”.

Prieš pereinant prie konkrečių partizaninių metodų e-rinkodaroje, mums, pirmiausia, reikės potencialios įmonės marketingo strategijos. Taigi, kaip pasidaryti marketingo strategijos planą. Daugeliui, tikriausiai, teko dalyvauti ilguose posėdžiuose, kada yra svarstomi įmonės marketingo arba lietuviškai rinkodaros planai. Naudojama daug išmintigų terminų ir frazių, kol galiausiai įmonės marketingo strategiją sudaro kokie du šimtai lapų. Ir pabandykite tada esamam arba naujam kolektyvo nariui perteikti įmonės koncepciją bei viziją. Faktiškai neįmanoma. Partizaninio marketingo atstovai naudojasi paprastesniu marketingo planų sudarymo principu. Faktiškai partizaninio marketingo planą sudaro tik septyni punktai.

Pirmiausia reikėtų vienu sakiniu apibrėžti įmonės marketingo strategiją. Sudėtinga? Neturėtų būti. Paimkime, kad ir „IML“ marketingo strategiją. „IML“ tinklapyje aiškiai parašyta: „Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks“. Ir viskas. Tai apsprendžia visą mano veiklą. Internetiniai projektai, kurie išsiskiria iš konkurentų tuo, kad pritaikomos naujausios technologijos ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, rinka dar tik kalbėjo apie tai (Twitter) o „IML“ buvo viena iš pirmųjų, kuri turėjo sąskaitą „Twitteryje“. Iš pradžių dar net nežinojome, ką su tuo darysime, vėliau tai išsisprendė savaime. Dabar beveik visiems savo klientams rekomenduojame išnaudoti „Twitter’į“ savo marketingo strategijoje. Žinoma, kalbame ne apie „aklą“ išnaudojimą, bet kryptingos strategijos nustatymą. Tai priveda dar prie vienos minties, jeigu pastebėjote, vakarietiškuose tinklapiuose dažnai matote taip vadinamus Headline (šalia logotipo – tinklapio devizas). IML atveju tai: „Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks“. Tai tampa puikiu pardavimo įrankiu, kuris padeda vartotojui apsispręsti, ar naudotis Jūsų paslauga, ar ne. Prisiminkite Obamos rinkimų kampanijos šūkį -  „Vote for change“. Ir viskas. Viena informacija visiems. Apie kompanijų nuoseklumo privalumus jau kitoje knygoje.

Antras žingsnis tikro „partizano“ marketinginiame plane bus trys-keturi punktai, kuriuose išvardijami įmonės konkurenciniai pranašumai. Norint tai padaryti, Jums reikės atlikti ir konkurentų analizę. Kas, beje, išeis į gerą, nes tada aiškiau žinosite, kur pozicionuojate savo įmonę. Tik grįžęs iš UK, dar nežinojau, ką veiksiu Lietuvoje. Atlikęs rinkos analizę, pamačiau, kad Lietuvoje yra daug web gamybininkų, bet labai mažai šį reikalą išmananačių interneto marketingo konsultantų. Šis tyrimas ir tapo IML veiklos pagrindu.Buvau pirmasis specializuotas internetinio marketingo konsultantas. Esu pirmasis, kuris pradėjo Lietuvoje daryti seminarus internetinio marketingo tema lietuvių kalba. Dabar atsirado dar trys. Šaunu, konkurencija verčia pasitemti. Atliekant tyrimą, išsiuntinėjau užklausą web kompanijoms dėl tinklapio gamybos. Beje, tai buvo neegsistuojančio tinklapio apklausa. Mane nustebino tai, kad daugelis kompanijų, tiesiog, atsiuntė „sąmatų paklodes“ ir pasiūlė man išsirinkti, kurių blokų aš norėčiau. Jokių idėjų, jokių pasiūlymų. Pabandžiau įsivaizduoti paprasto užsakovo akimis, kuris nesusidūres su web technologijomis. Tiesiog, rinktis pigiausią arba brangiausią sąmata? Nemanau, reikėtų kažko daugiau. Tai sukūrė pagrindą kitai „IML“ veiklai – tinklapio koncepcijų kūrimui. Tai buvo patobulinta, ir dabar kiekvienas klientas, užsisakęs tinklapio koncepciją „IML“, dar gauna ir būsimo tinklapio populiarinimo strategiją, kaip paketo dalį. Tobulėjimui ribų nėra. Tęsiant apie konkurencinius pranašumus, tai taikytina ir Jūsų įmonei. Nekopijuokite aklai kitų. Pasižiurėkite, ko rinkoje dar nėra. Pasinaudokite savo fantazija. Analizuokite, su kokiomis problemomis Jūsų vartotojai susiduria kasdien. Išspręskite vieną iš tų problemų ir vartotojai mielai už tai mokės.

Trečias partizaninio marketingo strategijos aspektas – Jūsų potencialių klientų išstudijavimas. Atrodo kaip nereikšmingas ir, tarytum, savaime suprantamas dalykas, bet tai yra svarbu visais atžvilgiais. Tai apspręs ir Jūsų svetainės dizainą, tekstų formulavimą ir net gi tai, kur ir kaip Jūs reklamuositės. Beje – prieš darant analizę nepamirškite, kad, kas atrodo paviršiuje vienaip, gali būti, iš tiesų, kitaip. Pateiksiu pavyzdį. Pasižiūrėkite, kad ir langų gamintojų tinklapius. Daugelis jų padaryti, tarytum, vyrams. Bet kaip rodo vienos vakaruose atliktos apklausos tyrimai, tikrieji langų pirkėjai yra moterys. Nustebote? Deja, taip. Vyras sumoka už langus, bet, kad juos keisti ir kokie geresni, deja, išsiaiškina moteris. Toje svetainėje, kuri vykdė apklausą, buvo atlikti atitinkami pakeitimai. Prieš apklausą įmonės devizas skambėjo taip: “Langai visiems gyvenimo atvejams“. Atsižvelgiant į tikslinę auditoriją, devizas buvo pakoreguotas:“Įrėminkite savo namų jaukumą“. Rezultatas buvo daugiau negu įkvepiantis, įmonės apyvarta padidėjo net trisdešimt dviem procentais.

Taigi artėjameme prie ketvirtos partizaninio marketingo plano dalies. Ketvirtoje partizaninio marketingo plano dalyje tiesiog surašysime savo strategijos marketingo priemones kurias naudosim. Noriu savo skaitytojus įspėti, kad kiekvienos įmonės atveju tai yra unikalu. Kalbama apie apie visas marketingo priemones kurias naudosime naudosite prekės ar paslaugos populiarinimui. Tai bus ir skelbimai laikraščiuose, televizijoje, internetiniai dienoraščiai, tinklapis, tiesioginiai pardavimai ir t.t. Čia ir atsiranda galimybė atsiskleisti tikrajam „partizanui“. Daugelis naujų sėkmingų partizaninio marketingo ginklų buvo atrasta pasitelkus tik vaizduote ir energija. Aprašęs visus strategijos punktus sukursiu ir aš sąlyginės įmonės marketingo strategija paremta partizaninio marketingo principais. Taigi tesiame toliau. Pentas punktas mūsų marketingo strategijoje bus mūsų veiklos nišos rinkoje paieška. Kodėl nišinė rinka? Todėl, kad neverta sekti kitų pėdomis ir bandytį atsiriekti jau padalinto pyrago pyrago gabalą. Tai gali būti veiksminga. Bet tik trumpam. Ir tai tikrai neturi išliekamasios vertės. Pateiksiu pavyzdį. Turime mažmeninės maisto prekybos lyderę Maxima. Turime su ja konkuruojančias „Rimi“ ir „IKI“. Sakykime sugalvojote kurti prekybos centrų tinklą. Tikras partizanas tokio vietoje ieškotų nišos arba dar kitaip – bandytų užkariauti tuos rinkos segmentus kurie dar nepaimti. Paimkite, kad ir Koop prekyba. Nišinė specializacija – mini prekybos centrai tik kaimuose ir rajonuose. Kaip rodo paskutiniai duomenys pakankamai sėkmingai. Yra ir kitų galimybhių. Sakykim vietoj to, kad „kariauti“ su didžiaisiais prekybos centrais mūsų partizanas sukurs organinio maisto prekybos centrų tinklą. Kainos bus didesnės, bet parduotuvės mažesnės ir jaukesnės. Tarp vartotojų, vis labiau populiarėjant organinio maisto madai, idėja gali susilaukti sėkmės. Galimybė visada yra. Tik ar mokame ją pamatytį? Papasakosiu Jums viena istorija pasakota Jay. Vienas verslininkas Amerikoje turėjo nedidelę turėjo nedidelę baldų parduotuvę. Viena diena jis sužinojo, kad didelis baldų parduotuvių tinklas planuoja statytį parduotuvę jo parduotuvės pašonėje. Kitas baldų prekybos tinklas sužinojes tai nusprendė irgi statyti parduotuve mūsų jau minėtos parduotuvės pašonėje. Finalas toks. Pastatytos dvi naujos  baldų parduotuvės.Mūsų ankščiau minėto verslininko parduotuvė per vidurį. Atidarymo proga vienos didelės parduotuvės reklama skelbia: Nuolaida 60%. Kita didelė parduotuvė skelbia 70% nuolaidas. Ir ką daro mūsų verslininkas. Ogi pasikabina didžiule reklamine iškaba. Ant kurios parašyta: Centrinis įėjimas. Taigi matote – išeitis visada yra…

Norėdami gauti likusias knygos dalis registruokitės Guerrilla M naujienlaiškiui.

Registracijos formą rasite puslapio dešinėje.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Lietuviškas marketingas

Virusinio marketingo anatomija

Nuosavas verslas – kada pradėti?

g marketingas reklamos paslaugos1

Vieno žingsnio kaina

Įrašytas: admin Liepa - 8 - 2009 3 KOMENTARŲ

guerrillam-papildomo-zingsnio-kaina

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Priimdamas į darbą vadybininką arba pardavėją, įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo dažniausiai supažindina būsimą darbuotoją su konkrečios įmonės etika ir darbo principais. Vienose įmonėse tai užima daugiau laiko, kitose mažiau. Daugelis būsimųjų darbuotojų deja tokį susipažinimą su įmonės veikla  laiko privalomais formalumais. Tokios senos tiesos – kokią didelę reikšmę turi  mandagumas, kliento problemos sprendimas visais įmanomais būdais – dažniausiai praslysta pro ausis. Teko dalyvauti vienos įmonės mokymuose, kuriuose buvo taikoma video instruktavimo metodika – vaidinamos dirbtinės situacijos ir darbuotojas turėdavo atitinkamai į jas reaguoti. Gal tokiu atveju efektas ir didesnis? Bet šiandien noriu plačiau pakalbėti ne apie tai kaip įmonei pasiekti maksimalų darbuotojo atsidavimą klientams, o kas įvyksta kai darbuotojai iš tikrųjų vykdo minėtas instrukcijas. Idėją straipsniui pakišo ganėtinai kuriozinis atsitikimas.

Taigi apie viską nuo pradžių. Sugalvojau aplankyti savo draugus Anglijoje. Vienas iš spręstinų klausimų buvo Anglijos svarų įsigijimas prieš kelionę. Nutariau padaryti tai verslo centre – kuris turi net dviejų bankų filialus, esančius vienas šalia kito. Patogu ir tikimybę pateisinti lūkesčius didina dvigubai. Tik įėję į verslo centrą dešinėje rasite „Snoro“ banką, o kairėje – „SEB“ banką. Tikriausiai konkurencijos paskatinti jie abu pardavinėjo valiutą ta pačia kaina tą dieną. Taigi nebuvo jokio skirtumo dėl kainos. Beliko banką pasirinkti pagal eilių prie kiekvieno jų ilgį. Tas pats – viename banke šeši laukiantieji, kitame penki – nėra didelio skirtumo. Pasirinkau „SEB“ banką, nes turiu geresnę  nuomonę apie juos. Patinka jų PR kompanijos ir bendras įvaizdis. Po pusės valandos stovėjimo eilėje sužinojau, kad bankas deja neturi parduoti Anglijos svarų. Keikdamas sugaištą laiką ir banką, kuris neinformuoja apie vienos ar kitos valiutos neturėjimą, nuėjau į priešais esantį „Snoro“ banką. Nenorėdamas gaišti savo laiko, be ceremonijų priėjau prie artimiausio langelio ir, atsiprašęs prie jo stovėjusio kliento bei kasininkės, paklausiau ar yra pas juos Anglijos svarų. Banko atstovė ne tik, kad nesupyko, bet ir nedelsdama pakėlė telefono ragelį ir paskambino kažkam banko viduje. Gavusi atsakymą informavo mane, kad minėtos valiutos šiame banke deja nėra. Jau buvau beapsisukąs eiti, kai kasininkė pašaukė mane ir paklausė ar norėčiau, kad ji sužinotų, kuriame jų filiale yra reikiamas valiutos kiekis? Žinoma, kad norėjau, nes nelabai ir žinojau kur dabar to reikėtų ieškoti. Po neilgo pokalbio telefonu kasininkė mane informavo apie kitą banko filialą. Papildomai ji dar paklausė ar norėčiau, kad tas valiutos kiekis būtų rezervuotas mano vardu? Žinoma, kad norėjau! Nuvykęs į minėtą filialą pasakiau savo vardą ir problema buvo išspręsta.

Atrodytų nieko ypatingo neįvyko – išskyrus tai, kad vieno iš bankų kasininkė nutarė žengti papildomą žingsnį. Ji tiesiog išsprendė man iškilusią problemą jai prieinamomis priemonėmis. Kasininkės žengtas papildomas žingsnis uždirbo bankui pinigų.

Grįžus iš Jungtinės Karalystės kišenėje šlamėjo likučiai – apie dvidešimt Anglijos svarų. Spėkite, kuriame banke aš juos pardaviau?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Lietuviškas marketingas

Aštuoni plius AČIŪ lygu šimtas

A. Čekuolis ir partizaninis marketingas

Registruokitės naujienlaškiui ir gaukite e-knygą "Partizaniniai metodai e-rinkodaroje"


Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis Guerrilla M on Facebook
This text will be replaced