Sveikas (a)  Partizane!

Esate tikriausiai vienas iš Partizanų perskaičiusių ”Partizaninio marketingo metodai e rinkodaroje I -a dalis”?

Tikiuosi knygoje radote naudingos informacijos ir pritaikėte savo kasdienėje veikloje?

Dabar noriu ir Jus paraginti tapti knygos bendraautoriais. Pasidalinkite savo žinomais partizaniniais metodais internete. Pažadame, kad išleisime antrą knygos dalį, kurioje bus sudėti ir surūšiuoti Jūsų visų patarimai su nuoroda į konkretaus patarimo autorių.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Savo metodus rašykite tiesiog į komentarų langą.

Ačiū

Partizaninio marketingo biblioteka pristato Jums Seth Godin knygos “Meatball sundae” apžvalgą.

Straipsnio autorius: Miglė Simanavičiūtė

Realybė dažnai būna skausmingesnė negu nugludintos antraštės. Painiava ir efektyvumo trūkumas – galimi Jūsų veiksmų rezultatai jei bandote derinti dalykus, kurie malonūs tik vartojami atskirai vienas nuo kito. Mėsos kukuliai (angl. „Meatballs“) ir ledai su skaniu užpilu (angl. „Sundae“) – mums, vartotojams, pažįstami produktai, tuo pačiu laikomi atskirų marketingo epochų „etiketėmis“.
Kuo Naujasis marketingas, reikalaujantis peržiūrėti visą įmonės strategiją, efektyvesnis už Senąjį, knygoje „Meatball Sundae“ atskleidžia gerai žinomas šių dienų marketingo guru Seth Godin.

Pasak autoriaus, ši knyga padeda atsakyti ne į klausimą „Kaip mūsų įmonė gali išnaudoti naujus įrankius tam, kad palaikytų jau egzistuojančią struktūrą“, o „Kaip mūsų įmonė klestės Naujojo marketingo pagalba remdamasi kitu mąstymu“.  Naujasis marketingas remiasi ne atskira technologija ar internetiniu puslapiu. Tai daugelio naujų tendencijų, iš kurių kiekviena yra atskiras idėjų plitimo būdas, kombinacija. Kiekvienas interaktyvumo pasireiškimas, kiekviena prekė ar paslauga traktuojama kaip nauja „media“ forma. Naujasis marketingas nereikalauja stebuklingos marketingo strategijos. Naujajam marketingui reikia geresnių prekių ir paslaugų, ir geresnių organizacijų. Senasis marketingas, vis dar dažnai imantis viršų, remiasi strategija „vidutinis produktas – vidutinio lygio plačiai auditorijai, reklamuojamas plačios sklaidos priemonėmis, pvz. TV“. S. Godin nuomone, šio marketingo taikomas „triukšmas“ nesuteikia tokio didelio atsiperkamumo, koks galimas orientuojantis į naująjį mąstymą, naudojant tokius elementus kaip socialiniai tinklai, „Google“ paieška, „Youtube“ video portalas.

Kūrybiškumas ir idėjų generavimas – būtini marketingo elementai, Senajame marketinge taikomi per kontroliuojantį vertikalų „iš viršaus į apačią“ požiūrį, Naujajame sklinda istorijų, leidimo, pažado principais. Marketingas visais laikais rėmėsi vartotojų poreikių tyrimais, ir istorijomis, kaip jie savo poreikius gali patenkinti. Vartotojų poreikiai kardinaliai nepasikeitė. Pasikeitė vartotojus supanti aplinka. Technologinė pažanga ir didžiulė konkurencija vartotojams leidžia greičiau ir paprasčiau gauti tai ko jie nori. Vartotojai patys pasirenka kiek dėmesio gali ir nori skirti Jūsų produktui. Naujoji aplinka suteikia vartotojams svarbiausių jų poreikių – būti gerbiamiems ir komunikuoti su kitais – patenkinimą.

S. Godin pateikia nemažai naujų efektyvių tendencijų. Pirmoji – tiesioginė komunikacija ir komercija tarp gamintojų ir vartotojų. Organizacijos Naujojo marketingo pagalba gali bendrauti tiesiogiai su vartotojais, tiesiogiai jiems parduodamos produktą, ir netgi kurti naują produktą atsižvelgdamos į arti esančių vartotojų poreikius vietoje to, kad ieškotų vartotojų jau sukurtiems produktams. Tiesioginė komunikacija reikalauja kokybiško aptarnavimo per kuo trumpesnį laiką. Be to, didėja informacijos kiekis, o vartotojai turi tą patį poreikį – būti išgirsti. Socialiniame tinkle išgirsti jie gali būti iš karto.

Marketingą S. Godin skiria į dvi eras. Pirmojoje, ilgiausiai trunkančioje ir įspūdingiausioje, marketingo vadybininkai lengvai galėjo pasiekti nepasiekiamus (nekreipiančius dėmesio į atskiras marketingo priemones) vartotojus. Reklamos trukdydavo vartotojams, nenorintiems nieko girdėti apie produktą. Viešieji ryšiai padėdavo Jūsų įmonės marketingo istorijai atsidurti laikraštyje, pasiekiant skaitytojus, neturėjusius tikslo tokio pobūdžio istorijomis domėtis. Perėjus į kitą erą,   atsiradus tokioms sąvokoms kaip „Web 2.0” ir “Ilgoji uodega”, kurioje begalybė internetinių puslapių konkuruoja tarpusavyje, vartotojai, mūsų didžiam nusivylimui, yra dar labiau nepasiekiami. Ir vis dėlto S. Godin teigia kad iki šiol dažnai marketingo susitikimų svarbiausia tema būna kaip pasiekti tuos nepasiekiamus vartotojus. Kas tikrai veiksminga autoriaus nuomone – gaminti prekes ir paslaugas, pasakojant istorijas, kreipiantis į pasiekiamus vartotojus, stengiantis su jais palaikyti kuo efektyvesnę komunikaciją, suteikiant jiems kuo daugiau pridėtinės vertės.

Ši tiesioginės komunikacijos tendencija atskleidžia ir skirtumus tarp trukdymo (angl. „interruption) ir leidimo (angl. „permission“) taktikų. Senasis marketingas rėmėsi trukdymo taktika, kurią S. Godin prilygina „spam‘ui“ ir teigia, kad vartotojai taip pat lengvai ignoruoja reklamas kaip ir nereikalingus elektroninius laiškus. Leidimo taktiką autorius paaiškina iš vartotojo pozicijų. Leidimas skirtas vartotojui, o ne marketingo vadybininkui. Žinutės vartotojui turi būti kiek galima daugiau suasmenintos ir atitinkančios jo poreikius. Leidimas neperkamas ir neparduodamas. Vartotojui Jūs nesvarbus. Vartotojui svarbus pats vartotojas. Privatumo politikos vartotojui nieko nereiškia. Vartotojo sutikimas Jums kaip marketingo atstovui su juo bendrauti yra tam tikras sandoris su sąžiningu pažadu, kurio nesilaikymas lengvai baigiasi komunikacijos nutrūkimu. Vartotojui būtina Jūsų pagarba. Jei nesuteiksite Jūs, tai suteiks Jūsų konkurentas.

Kita svarbi Naujojo marketingo tendencija – vartotojo žodžių reikšmingumo didėjimas ir vartotojų tapimas autoritetais. Šių dienų rinkoje kiekvienas galime būti kritiku. Produktai turi atsižvelgti į kritikuojamus punktus. Tas pats galioja ir aptarnavimo kokybei po pirkimo. Kalbėdamas apie vartotojų bendruomenes, S. Godin teigia, kad kiekvienoje bendruomenėje vienas procentas žmonių yra Davėjai. Pavyzdžiui, enciklopedijoje „Wikipedia“ maždaug vienas procentas jos skaitytojų kuria ir redaguoja straipsnius. Vienas procentas blog‘ų skaitytojų rašo į blog‘us. Įdomiausia tai, kad šį vieną procentą sunku identifikuoti. Bet tą vieną procentą turi kiekvienas verslas. Kiekvienas verslas turi grupę motyvuotų, patenkintų, mėgstančių bendrauti vartotojų, norinčių pranešti kuo didesniam kitų vartotojų ratui apie Jūsų produktą. Jūsų iššūkis – įteikti tam vienam procentui garsiakalbį.

Blog‘ai. Ką naujo apie juos sako S. Godin? Senajame marketinge „mes“ buvome skaitytojai, „jie“ buvo rašytojai. Mes skaitėme knygas, parašytas kitų, žiūrėjome filmus, režisuotus kitų, tikėjome informacija, pateikta kitų. Naujajame marketinge žiniasklaida sukasi netikėtu kampu – blog‘ų skaitytojai tampa rašytojais, „Youtube“ portalas jiems suteikia galimybę tapti ir režisieriais. Taigi nebėra skirstymo į „mes“ ir „jie“. Susiduriame su „mes“ ir „mes“. Didelei daliai blog‘ų rašytojų blog‘as tarnauja vienam tikslui – kaip asmeninė platforma siekiant išreikšti savo nuomonę. Dažnai ta nuomonė būna įdomi tik jos autoriui. Blog‘ai kaip reiškinys sujungia tris svarbius vartotojo  poreikius: išgirsti savo balsą, suteikti galimybę tai išgirsti kitiems, išgirsti ką apie tai mano minia. Pirmą kartą istorijoje graffiti ant sienos yra efektyvesnė marketingo priemonė negu oficiali organizacijos pateikiama versija. Blog‘as atneš naudos jei nepritrūksite įdomios informacijos, jei skaitytojus sudominsite ir suteiksite nesudėtingą prieigą, jei būsite sąžiningi. Lygindamas blog‘us su reklama, S. Godin pastebi, kad reklama yra produkto atspindys, blog‘as – skaitytojų atspindys. Reklama – kontrolės „iš viršaus į apačia“ modelis, blog‘as – nuoširdi komunikacija iš vieno asmens vienoje pusėje – susidomėjusiai, kartais karšto temperamento, visada turinčiai nuomonę auditorijai.

Trečioji tendencija – istorijos autentiškumas. Vartotojai apie Jūsų įmonę išgirsta iš įvairiausių informacijos šaltinių. Taigi savo istoriją turite pasakoti kiek galima nuoširdžiau. Sakydami vieną tiesą ir elgdamiesi priešingai prarasite vartotojų lojalumą. Internetas atsimena ką netgi vienintelis nepatenkintas Jūsų vartotojas parašė apie Jūsų įmonę, nesvarbu prieš kiek laiko tas nesusipratimas įvyko. S. Godin šioje vietoje pastebi sąsajas su Kalėdų Seneliu, tik be dovanų. Interneto atmintis – ypatingai galingas įrankis, leidžiantis vienu mygtuko paspaudimu sužinoti Jus dominančio asmens ar įmonės reputaciją. Kitas svarbus pastebėjimas šioje tendencijoje – viruso efektą turi istorijos, o ne faktai. Kiekvienas faktas, minimas atskiro vartotojo, jau yra tam tikra interpretacija, virstanti pasakojimu.

Dar viena svarbi tendencija – „Ilgosios uodegos“ reiškinys. Tai jau anksčiau nagrinėjo ir savo knygoje išdėstė  autorius Chris Anderson. „Ilgoji uodega“ leidžia pastebėti, kad kiekvienoje rinkoje „kitas“ gali būti lyderiaujantis prekės ženklas. Produktai – hitai dominuoja vis mažiau, vartotojai renkasi gamintojus, kurie siūlo didžiausią pasirinkimą, o produkto kūrimo ir pardavimo strategija keičiasi iš pagrindų. Vartotojams davus pasirinkimą, vartotojai to nori. Kiekvienoje normalioje rinkoje, jeigu vartotojai turi didesnį pasirinkimą, pajamos taip pat linkę didėti. „Ilgoji uodega“ Naujajam marketingui suteikia aštrų prieskonį. „Google“ leidžia surasti bet ką jei tas bet kas yra kažkur internete. Marketingas, besiremiantis leidimo taktika, suteikia pardavėjams laisvę rasti produktus vartotojams, vietoje atvirkštinio varianto. Skaitmeniniai produktai nereikalauja didelių  išlaikymo sąnaudų ir lengvai pritaikomi individualiems poreikiams. Skaitmeninės technologijos leidžia „talpinti“ ir neskaitmeninius produktus. Kiekvienoje mikrorinkoje yra lyderis. Lyderiai visada lyderiauja, netgi daugiau, nes daugėja naujų rinkų, kurioms reikia naujų lyderių.

„Google“. Kita tendencija. Mažėja vartotojų, apsilankančių pirmajame internetinio portalo puslapyje, skaičius. Vartotojai, ieškomą frazę įvedę į „Google“ paieškos sistemą, nukeliauja tiesiai ten kur jiems reikia. „Google“ keičia išbaigtą „end-to-end“ modelį, taikomą daugelyje organizacijų, pakeisdamas jį paprastesniu „pick and choose“, paremtu atskirais komponentais.
Daugybė komunikacijos kanalų. Dar viena tendencija. Tam, kad vartotojas priimtų sprendimą ar pirkti produktą, turi įvykti du dalykai. Antrasis – nuspręsti ar verta leisti pinigus, švaistyti laiką ir rizikuoti. Pirmasis – sužinoti apie galimybę dėl kurios vyksta svarstymas. Senajame marketinge tai galima buvo padaryti išleidus didelę dalį biudžeto tam, kad Jūsų žinutę pamatytų kuo didesnis vartotojų, nebūtinai susidomėsiančių Jūsų produktu, skaičius. Naujajame marketinge kuo mažesnėmis sąnaudomis galima lengviau pataikyti į tikslinę vartotojų grupę, sekančią juos dominančių sričių naujienas atskiruose komunikacijos kanaluose internete. Viena iš priemonių – „Google AdWords“ – suteikia daug segmentavimo galimybių. Kiekviena paieška „Google“ gali būti traktuojama kaip atskira marketingo priemonė, susiejanti konkretų vartotoją su konkrečiu marketingo atstovu. Taigi komunikacija Naujajame marketinge koncentruojasi į vartotoją, kreipdama didelį dėmesį į jo poreikius būtent šią minutę. „E-mail“ virsta „Me-mail“.

Nuomonių lyderiai. S. Godin teigia, kad kiekviena įmonė – mažytė adata visoje internetinėje šieno kupetoje. Jūsų įmonės adata gali būti aštri ir blizganti, bet be pagalbos Jūsų internetinio puslapio nepamatys didžioji dauguma vartotojų, taip pat lengvai Jūsų tikslinė auditorija gali nepažiūrėti video. Tradiciniai, Senajam marketingui priskiriami viešieji ryšiai internete įgyja kitą prasmę – informacijos platinimas šiuo atveju vyksta ne per ėjimą pas didžiausių dienraščių redaktorius, o per objektyviausią nuomonių rinką – blog‘ų rašytojus. S. Godin siūloma taktika – perskaityti kelis su Jūsų rinka turiniu susijusius blog‘us ir pradėti bendravimą su jų autoriais. Ne manipuliuojant ir siūlant užmokestį, o dalyvaujant sąžiningoje komunikacijoje – diskusijose, komentaruose, forumuose. Kai tame apšilsite kojas, galėsite neįkyriai pasiūlyti parašyti nuomonę apie Jūsų produktą. Jei juos sudominsite. Visi mes kasdien gauname didžiulį kiekį informacijos, iš kurios turime atsirinkti įdomiausią ir naudingiausią. Blog‘ų autoriai dar vieno vidutiniško straipsnio apie Jūsų vidutinišką idėją nerašys, išskyrus kelis jų, turinčius mažai savų idėjų.

Taigi Naujajame marketinge idėjos sklinda viruso principu – per ištisas vartotojų grupes. Virusas – daug efektyvesnis elementas negu reklama, suburiantis vartotojų, nuoširdžiai susižavėjusių Jūsų produktu, bendruomenę, kurios toliau skleidžiama nuomonė tęsia marketingo strategiją be papildomų taktikų svarstymų ir atsiperkamumo skaičiavimų. Internetas nėra būtinas viruso elementui sukurti, internetas tiesiog suteikia galimybę tai padaryti paprastesne forma. Tiesiogiai ir operatyviai pasiekiant vartotoją. Ir kreipiantis į jį su kitokiu mąstymu. Ne atskiro blog‘o ar socialinio tinklo „prilipdymu“ prie „ir taip veikiančios“ strategijos. O idėjos, kuria vartotojai galėtų užsikrėsti ir tuo užkrėsti kitus, paleidimu į rinką.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

WEB 2.0 rinkodaroje

WEB 2.0 e – komercijoje

Marketingo ateitis

Partizano biblioteka tesia savo darbą. Ačiū Miglei Simanavičiūtei atsiuntusiai išsamią knygos

“FREE The future of a radical price” apžvalgą

Magiškas žodis „nemokama“ (angl. „free“). Vartotojų sutinkamas ir džiaugsmingai, ir tuo pačiu įtariai. Keliantis asociacijas su posakiu „nemokamų pietų nebūna“. Apie termino „nemokama“ interpretacijas, marketingo strategijos remiantis „nemokama“ koncepcija sudarymo principus, „nemokamą“ ekonomiką naujoje iš kitokio marketingo požiūrio taško skatinančioje žvelgti knygoje „Nemokama“ kalba bestselerio „Ilgoji uodega“, atskleidusio naujas galimybes verslo nišoms šiuolaikinėje skaitmeninėje ekonomikoje, autorius Chris Anderson.

Dabartiniame dvidešimt pirmajame amžiuje terminas „nemokama“ įgyja naują reikšmę. Anksčiau traktuotas kaip dar vienas marketingo triukas, šiomis dienomis virsta nauju ekonominiu modeliu. Modeliu, kur „nemokamas“ marketingas remiasi prekių ir paslaugų kainų mažėjimu ir artėjimu prie nulinės ribos. Kitaip sakant, tam tikrais „nemokamais pietumis“. Konkuruodama su „bet kokių kitokių produktų“ rinka, „nemokama“ rinka suteikia marketingui dideles galimybes, „nemokamos“ prekės ar paslaugos pagalba sukeldama didžiulį virusinį efektą.

„Nemokama“ marketinge dažnai reiškia mokamus dalykus, tik „įpakuotus“ į „nemokamą“ apvalkalą. Pavyzdžiui, kai „perkate vieną prekę, kitą gaunate nemokamai“, iš tikrųjų „perkate dvi prekes su 50 % nuolaida”. “Nemokama dovanėlė perkant prekę“ dažnai reiškia tai, kad dovanėlės kaina įskaičiuota į prekės kainą. Analogišką atvejį galime matyti ir su „nemokamu pristatymu“. „Nemokama“ taip pat gali reikšti ir iš tikrųjų nemokamus dalykus, bet tai nebus traktuojama kaip naujas ekonominis modelis – autorius kaip pavyzdį pateikia „nemokamus prekės pavyzdžius“ ir „nemokamą prekės pabandymą“, kuris gali būti ribojamas laiko prasme. Na ir pereiname prie naujojo „nemokamo“ ekonomikos modelio, kurio ryškiausiais pavyzdžiais galime laikyti kompanijas „Google“ ir „Flickr“, suteikiančias nemokamą prieigą dideliam skaičiui vartotojų.

Kalbėdamas apie nemokamų ir mokamų prekių ir paslaugų „draugavimą“, autorius išskiria kelis nemokamų būdų kompensavimo mokama dalimi būdus. Pirmasis – mokami produktai kompensuoja nemokamus, pvz. „nemokama dovanėlė“ arba „nemokami“ produkto pavyzdžiai. Antras būdas – vėlesnis sumokėjimas už prekę ar paslaugą kompensuoja „nemokamą“ įsigijimą šiandien, pvz. perkate mobilų telefoną, 1 Lt sumokėdami iš karto, su sąlyga kad kitą sumos dalį mokėsite vėliau. Ir trečiasis atvejis – mokantys už prekę ar paslaugą vartotojai „sumoka“ ir už analogišką prekę ar paslaugą „nemokamai“ gavusius asmenis, pvz. vyrai už įėjimą į naktinį klubą pinigus moka, kai tuo tarpu moterys įleidžiamos „nemokamai“.

Analizuodamas vartotojo psichologiją ir jo požiūrį į „nemokamus“ produktus, C. Anderson  prisimena, kaip pats ne per seniausiai dalyvavo „Google“ konferencijoje, kurios dalyviams buvo suteikta galimybė vaišintis nemokamais užkandžiais, taigi dauguma dalyvių paprasčiausiai persivalgė. Šioje vietoje pasireiškė jau neigiamas „nemokamų“ paslaugų aspektas, kadangi vartotojai prekes ar paslaugas, gaunamas nemokamai, dažniausiai vertina kitaip, mažai galvodami ar racionaliai jas vartoja. Kitaip sakant, mes dažnai „nemokamą“ produktą vartojame iracionaliai, nemąstydami, ar tikrai jo norime, ir džiaugdamiesi tik dėl to, kad jį gavome „nemokamai“. Vartotojo psichologijoje autorius įžvelgia dar vieną intriguojantį dalyką apie produkto kokybę – jei prekė ar paslauga anksčiau kainavo kažkokią sumą, vėliau dėl marketingo taktikos buvo pakeista į „nemokamą“ kainą, mes į tą pačią prekę ar paslaugą žiūrėsime „kreivai“, traktuodami tai kaip kokybės ryškų sumažėjimą; tuo tarpu kai produktas iš pat pradžių mums pateikiamas kaip „nemokamas“, mes jaučiamės patenkinti jį vartodami visą laiką.

Šiuolaikinėje kompiuterizuotoje ekonomikoje „nemokamų“ produktų pasiūlos ir paklausos didėjimas yra neišvengiamas. Autorius taikliai apibūdina interneto erdvę, pastebėdamas, kad internete galime „sutikti“ du skaičius – vienas iš jų „begalybė“, kitas – „nulis“. Skaitmeniniame pasaulyje dideliais mastais plečiasi idėjų rinka, kurioje idėjos laikomos produktais, sklindančiais viruso principu, ir nemokamais kaštais. Šioje vietoje iškyla informacijos įkainojimo problema. C. Anderson cituoja kito leidėjo S. Brand jau anksčiau pastebėtą dviprasmybę: „Iš vienos pusės, informacija savaime „nori“ būti brangi, nes jos vertė yra didžiulė. Iš kitos pusės, informacijos kanalų yra daug, taigi jos kaina mažėja ir artėja prie nulio. Šios dvi informacijos pusės nuolat kovoja viena su kita.“

Taigi pasižiūrėkime į mūsų puikiai žinomą „Google“ kompaniją, teikiančią mums daug nemokamų paslaugų. Tai „Google“ daro nuolat plėsdamasi daug galimybių teikiančioje rinkoje. Autoriaus nuomone, vienintelis dalykas, ribojantis „Google“ augimą, yra paties interneto augimo tempas. „Google“ ir internetą C. Anderson laiko vienas kitą papildančiais produktais, kurių vartojimo apimtys didėja vienu metu. Kuo daugiau vartotojai naudojasi internetu, tuo geresnius rezultatus turi „Google“. Iš to seka, kad jei „Google“, besivadovaudama „nemokamos“ ekonomikos modeliu, skatina vartotojus praleisti kuo daugiau laiko internete, tai atneš kompanijai daugiau pinigų ateityje.

Pats internetas yra didelė rinka, kurios dalyviai gali lengvai komunikuoti tarpusavyje. Internete  konkurentai rinkos dalis pasiskirsto kitaip negu „gyvose“ rinkose, nes čia vadovaujamasi kitais komunikacijos principais – vartotojais linkę sekti mažesnį skaičių konkrečių lyderių. Sakykime turime 3 konkurentus. Tradicinėje rinkoje „karalius“ turės 60 % rinkos dalies, antrasis – 30 %, ir trečias – 10 %. Internete rinkos dalys pasiskirstys atitinkamai : 95 %, 5 %, ir 0 %. Taigi internete nugalėtojas pasiima beveik viską. „Nemokamos“ ekonomikos modelyje beveik išnyksta kainų diskriminacija, kuri įprasta tradicinėse rinkose.

„Nemokamas“ turinys visuomenės informavimo priemonėse nėra naujiena mums kaip vartotojams, nauji yra tokio modelio skverbimosi į internetą būdai. Šių dienų vartotojai labiau linkę rinktis nemokamą informaciją, ką įrodo nemokamų naujienų portalų lankomumo rodikliai. Tą patį pamatysime pažvelgę į video portalo „Youtube“ peržiūrų kiekį. Kitokia ir reklama internete. C. Anderson šioje vietoje  pavyzdį pateikia lygindamas savo leidžiamo žurnalo „Wired“ ir „Google AdSense“ reklamos pateikimo būdus. Žurnale autorius stengiasi tos pačios įmonės reklamos nedėti prie straipsnio, kuriame kalbama apie šią įmonę. Tuo tarpu „Google AdSense“ programa konkrečią reklamą kaip tik prideda prie tą pačią įmonę apibūdinančio turinio. Taigi „Google“ marketingo vadybininkai moka pinigus už tokį reklamos paslaugų pateikimo pobūdį, kokį draudžia „Wired“ žurnalas. Skaitytojams internete tai patinka ir yra patogu.

Autorius kalba ir apie naują „valiutą“ interneto rinkoje, darančią didžiulę įtaką šiuolaikiniam marketingui. Tai socialinių tinklų (autorius pateikia „Facebook“ pavyzdį) „draugai“. „Facebook“ „draugų“ kiekis gali būti tiesiogiai proporcingas Jūsų marketingo strategijos efektyvumui. Vėlgi, jei prie to yra nuolat dirbama. Kuo daugiau „draugų“ turite, tuo daugiau dėmesio jiems reikia skirti kad gautumėte atitinkamus rezultatus. „Facebook“ autorius vadina didžiausia pasaulio uždara rinka, besiremiančia „reputacijos valiuta“. Dėmesio (lankytojų srautas) ir reputacijos (nuorodos) vertė marketinge užima svarbią vietą, tik šiomis dienomis marketingas abejoja, ar visas galimybes matome, pasitelkdami į pagalbą ir interneto erdvę, ar jų yra dar daugiau. Informacijos kiekis didėja didžiuliais tempais, taigi šiuolaikiniai vartotojai skiriasi nuo ankstesnių nes gali aprėpti daugiau ir nori tą daryti kuo daugiau nemokamai. Taigi socialinių tinklų „draugai“ gali būti vertinami ir kaip naujas mato vienetas marketinge, kuriuo remiantis netgi buvo apskaičiuota paties „Facebook“ socialinio tinklo vertė.

Prieš baigiant – keli iš C. Anderson pateiktų „nemokamos“ ekonomikos principų. Pirmasis jų teigia, kad jei produktas patenka į interneto erdvę, jis neišvengiamai turės tapti nemokamu.
Konkurencinėje tradicinėje rinkoje kainos turi tendenciją mažėti iki ribinių kaštų ribos. Internetas yra pati konkurencingiausia pasaulio rinka, kurioje kainos mažėja ir mažėja ne iki kažkurios ribos, o iki nulio. „Nemokama“ tampa neišvengiama. Kitas principas sako, kad iš „nemokamos“ ekonomikos pinigai taip pat uždirbami, tik kitais būdais. Vartotojai galės mokėti ir tam, kad sutaupytų laiko, ir tam, kad sumažintų riziką, ir už dalykus, be kurių jie negali gyventi, ir už tam tikrą statusą. Dar vienas principas teigia, kad kiekvienas perteklius sukuria atitinkamą naują trūkumą. Taigi jei vienas produktas įžengia į „nemokamą“ rinką, galima kurti naują vertę.

Dar daugiau principų, pelno iš „nemokamos“ ekonomikos būdus su realiai įgyvendintais pavyzdžiais rasite pačioje Chris Anderson knygoje „FREE“, kurią tikrai naudinga paskaityti kiekvienam verslo žmogui. Knyga kurį laiką yra prieinama nemokamai, bet ir dabar ir vėliau ją galite įsigyti Amazon.com elektroninėje parduotuvėje.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Virusinio marketingo anatomija

Papasakok man istorija

E rinkodaros vadovas (video)

Ištrauka iš knygos: “Partizaniniai metodai e – rinkodaroje”.

Prieš pereinant prie konkrečių partizaninių metodų e-rinkodaroje, mums, pirmiausia, reikės potencialios įmonės marketingo strategijos. Taigi, kaip pasidaryti marketingo strategijos planą. Daugeliui, tikriausiai, teko dalyvauti ilguose posėdžiuose, kada yra svarstomi įmonės marketingo arba lietuviškai rinkodaros planai. Naudojama daug išmintigų terminų ir frazių, kol galiausiai įmonės marketingo strategiją sudaro kokie du šimtai lapų. Ir pabandykite tada esamam arba naujam kolektyvo nariui perteikti įmonės koncepciją bei viziją. Faktiškai neįmanoma. Partizaninio marketingo atstovai naudojasi paprastesniu marketingo planų sudarymo principu. Faktiškai partizaninio marketingo planą sudaro tik septyni punktai.

Pirmiausia reikėtų vienu sakiniu apibrėžti įmonės marketingo strategiją. Sudėtinga? Neturėtų būti. Paimkime, kad ir „IML“ marketingo strategiją. „IML“ tinklapyje aiškiai parašyta: „Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks“. Ir viskas. Tai apsprendžia visą mano veiklą. Internetiniai projektai, kurie išsiskiria iš konkurentų tuo, kad pritaikomos naujausios technologijos ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, rinka dar tik kalbėjo apie tai (Twitter) o „IML“ buvo viena iš pirmųjų, kuri turėjo sąskaitą „Twitteryje“. Iš pradžių dar net nežinojome, ką su tuo darysime, vėliau tai išsisprendė savaime. Dabar beveik visiems savo klientams rekomenduojame išnaudoti „Twitter’į“ savo marketingo strategijoje. Žinoma, kalbame ne apie „aklą“ išnaudojimą, bet kryptingos strategijos nustatymą. Tai priveda dar prie vienos minties, jeigu pastebėjote, vakarietiškuose tinklapiuose dažnai matote taip vadinamus Headline (šalia logotipo – tinklapio devizas). IML atveju tai: „Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks“. Tai tampa puikiu pardavimo įrankiu, kuris padeda vartotojui apsispręsti, ar naudotis Jūsų paslauga, ar ne. Prisiminkite Obamos rinkimų kampanijos šūkį -  „Vote for change“. Ir viskas. Viena informacija visiems. Apie kompanijų nuoseklumo privalumus jau kitoje knygoje.

Antras žingsnis tikro „partizano“ marketinginiame plane bus trys-keturi punktai, kuriuose išvardijami įmonės konkurenciniai pranašumai. Norint tai padaryti, Jums reikės atlikti ir konkurentų analizę. Kas, beje, išeis į gerą, nes tada aiškiau žinosite, kur pozicionuojate savo įmonę. Tik grįžęs iš UK, dar nežinojau, ką veiksiu Lietuvoje. Atlikęs rinkos analizę, pamačiau, kad Lietuvoje yra daug web gamybininkų, bet labai mažai šį reikalą išmananačių interneto marketingo konsultantų. Šis tyrimas ir tapo IML veiklos pagrindu.Buvau pirmasis specializuotas internetinio marketingo konsultantas. Esu pirmasis, kuris pradėjo Lietuvoje daryti seminarus internetinio marketingo tema lietuvių kalba. Dabar atsirado dar trys. Šaunu, konkurencija verčia pasitemti. Atliekant tyrimą, išsiuntinėjau užklausą web kompanijoms dėl tinklapio gamybos. Beje, tai buvo neegsistuojančio tinklapio apklausa. Mane nustebino tai, kad daugelis kompanijų, tiesiog, atsiuntė „sąmatų paklodes“ ir pasiūlė man išsirinkti, kurių blokų aš norėčiau. Jokių idėjų, jokių pasiūlymų. Pabandžiau įsivaizduoti paprasto užsakovo akimis, kuris nesusidūres su web technologijomis. Tiesiog, rinktis pigiausią arba brangiausią sąmata? Nemanau, reikėtų kažko daugiau. Tai sukūrė pagrindą kitai „IML“ veiklai – tinklapio koncepcijų kūrimui. Tai buvo patobulinta, ir dabar kiekvienas klientas, užsisakęs tinklapio koncepciją „IML“, dar gauna ir būsimo tinklapio populiarinimo strategiją, kaip paketo dalį. Tobulėjimui ribų nėra. Tęsiant apie konkurencinius pranašumus, tai taikytina ir Jūsų įmonei. Nekopijuokite aklai kitų. Pasižiurėkite, ko rinkoje dar nėra. Pasinaudokite savo fantazija. Analizuokite, su kokiomis problemomis Jūsų vartotojai susiduria kasdien. Išspręskite vieną iš tų problemų ir vartotojai mielai už tai mokės.

Trečias partizaninio marketingo strategijos aspektas – Jūsų potencialių klientų išstudijavimas. Atrodo kaip nereikšmingas ir, tarytum, savaime suprantamas dalykas, bet tai yra svarbu visais atžvilgiais. Tai apspręs ir Jūsų svetainės dizainą, tekstų formulavimą ir net gi tai, kur ir kaip Jūs reklamuositės. Beje – prieš darant analizę nepamirškite, kad, kas atrodo paviršiuje vienaip, gali būti, iš tiesų, kitaip. Pateiksiu pavyzdį. Pasižiūrėkite, kad ir langų gamintojų tinklapius. Daugelis jų padaryti, tarytum, vyrams. Bet kaip rodo vienos vakaruose atliktos apklausos tyrimai, tikrieji langų pirkėjai yra moterys. Nustebote? Deja, taip. Vyras sumoka už langus, bet, kad juos keisti ir kokie geresni, deja, išsiaiškina moteris. Toje svetainėje, kuri vykdė apklausą, buvo atlikti atitinkami pakeitimai. Prieš apklausą įmonės devizas skambėjo taip: “Langai visiems gyvenimo atvejams“. Atsižvelgiant į tikslinę auditoriją, devizas buvo pakoreguotas:“Įrėminkite savo namų jaukumą“. Rezultatas buvo daugiau negu įkvepiantis, įmonės apyvarta padidėjo net trisdešimt dviem procentais.

Taigi artėjameme prie ketvirtos partizaninio marketingo plano dalies. Ketvirtoje partizaninio marketingo plano dalyje tiesiog surašysime savo strategijos marketingo priemones kurias naudosim. Noriu savo skaitytojus įspėti, kad kiekvienos įmonės atveju tai yra unikalu. Kalbama apie apie visas marketingo priemones kurias naudosime naudosite prekės ar paslaugos populiarinimui. Tai bus ir skelbimai laikraščiuose, televizijoje, internetiniai dienoraščiai, tinklapis, tiesioginiai pardavimai ir t.t. Čia ir atsiranda galimybė atsiskleisti tikrajam „partizanui“. Daugelis naujų sėkmingų partizaninio marketingo ginklų buvo atrasta pasitelkus tik vaizduote ir energija. Aprašęs visus strategijos punktus sukursiu ir aš sąlyginės įmonės marketingo strategija paremta partizaninio marketingo principais. Taigi tesiame toliau. Pentas punktas mūsų marketingo strategijoje bus mūsų veiklos nišos rinkoje paieška. Kodėl nišinė rinka? Todėl, kad neverta sekti kitų pėdomis ir bandytį atsiriekti jau padalinto pyrago pyrago gabalą. Tai gali būti veiksminga. Bet tik trumpam. Ir tai tikrai neturi išliekamasios vertės. Pateiksiu pavyzdį. Turime mažmeninės maisto prekybos lyderę Maxima. Turime su ja konkuruojančias „Rimi“ ir „IKI“. Sakykime sugalvojote kurti prekybos centrų tinklą. Tikras partizanas tokio vietoje ieškotų nišos arba dar kitaip – bandytų užkariauti tuos rinkos segmentus kurie dar nepaimti. Paimkite, kad ir Koop prekyba. Nišinė specializacija – mini prekybos centrai tik kaimuose ir rajonuose. Kaip rodo paskutiniai duomenys pakankamai sėkmingai. Yra ir kitų galimybhių. Sakykim vietoj to, kad „kariauti“ su didžiaisiais prekybos centrais mūsų partizanas sukurs organinio maisto prekybos centrų tinklą. Kainos bus didesnės, bet parduotuvės mažesnės ir jaukesnės. Tarp vartotojų, vis labiau populiarėjant organinio maisto madai, idėja gali susilaukti sėkmės. Galimybė visada yra. Tik ar mokame ją pamatytį? Papasakosiu Jums viena istorija pasakota Jay. Vienas verslininkas Amerikoje turėjo nedidelę turėjo nedidelę baldų parduotuvę. Viena diena jis sužinojo, kad didelis baldų parduotuvių tinklas planuoja statytį parduotuvę jo parduotuvės pašonėje. Kitas baldų prekybos tinklas sužinojes tai nusprendė irgi statyti parduotuve mūsų jau minėtos parduotuvės pašonėje. Finalas toks. Pastatytos dvi naujos  baldų parduotuvės.Mūsų ankščiau minėto verslininko parduotuvė per vidurį. Atidarymo proga vienos didelės parduotuvės reklama skelbia: Nuolaida 60%. Kita didelė parduotuvė skelbia 70% nuolaidas. Ir ką daro mūsų verslininkas. Ogi pasikabina didžiule reklamine iškaba. Ant kurios parašyta: Centrinis įėjimas. Taigi matote – išeitis visada yra…

Norėdami gauti likusias knygos dalis registruokitės Guerrilla M naujienlaiškiui.

Registracijos formą rasite puslapio dešinėje.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Lietuviškas marketingas

Virusinio marketingo anatomija

Nuosavas verslas – kada pradėti?

Partizaninio marketingo biblioteka tęsia savo veiklą. Šiandien Jums noriu pristatyti dar vieną Seth Godin knygą „Išlaisvinant idėjos virusą“ („Unleashing the idea virus“). Knygoje gana išsamiai ir nuosekliai pasakojama apie mums labiau pažįstamą terminą – virusinį marketingą. Knygos pradžioje pristatomas virusinio marketingo apibrėžimas. Trumpai tai skamba taip: „Idėjos gali būti užkrečiamos tokiu pat principu kaip užsikrečiame tikru virusu“. Autorius taip pat teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai informacijos kiekiai yra didžiuliai, ir visi darosi „alergiški“ tiesioginei reklamai,  vienintelis kelias „prasimušti“ yra virusinis marketingas. Antras svarbus aspektas kalbant apie virusinį marketingą yra tas, kad ne kompanija, parduodanti prekę ar paslaugą tampa svarbi, bet vartotojas tampa svarbiausiu komponentu. Truputėlį vėliau suprasite kodėl.

Kokį projektą ar idėją beruoštumėte, autorius rekomenduoja jau pačioje pradžioje idėjoje „įmontuoti“ virusinį efektą. Pateiksiu pavyzdį. Visi tikriausiai žinote nemokamą elektroninio pašto sistemą „Hotmail“. Daugeliui gal ir teko naudotis ja. „Hotmail“ masinis populiarumas buvo jau pačioje pirminėje idėjoje – nemokamas paštas, kuriuo visi gali naudotis be apribojimų. Linksmiausia tai, kad pradžioje daugelis besinaudojusių šia paslauga nemokamai reklamuodavo ją savo draugams. Kiekvieno siunčiamo laiško apačioje būdavo eilutė „Nemokamas paštas „Hotmail“ sistemoje – užsisakyti dabar“, ir visa tai – aktyvuota sąsaja, nuvedanti Jus į tiesiai į „Hotmail“ tinklapį. Ten pora minučių registracijos ir jūs jau turite elektroninio pašto dėžutę. Reklamai buvo išleistas pakankamai mažas biudžetas. Paslauga išpopuliarėjo, nes turėjo visus virusinio marketingo požymius. Tai beje sužavėjo kompaniją „Microsoft“, kuri vėliau nusipirko „Hotmail“. Nors tai dar pakankamai populiari paslauga, bet jau einanti išnykimo link, nes ir pirminiai kūrėjai, ir „Microsoft“ pamiršo paprašyti paslaugos vartotojų leidimo siųsti jiems naujienlaiškį. Bet šiandien ne apie tai.

Antras svarbus dalykas, reikalingas virusiniam efektui pasiekti – teisingas tikslinės auditorijos nustatymas ruošiant prekės ar paslaugos populiarinimo strategiją. Šioje vietoje pavyzdžiu galime laikyti kad ir tos pačios „Microsoft“ kompanijos parduodamus produktus – „Windows“ ir panašiai. Taip – daugelis jais naudojamės, priverstinai, bet nė viena „Windows“ naujovė nėra pakankamai populiari, nes kuriant produktus „Microsoft“ orientuojasi į neteisingą tikslinę auditoriją – programuotojus. Programas kuria programuotojai, jas testuoja programuotojai. O galutinis vartotojas – paprasti vartotojai, turintys problemų įsisavinant naują „Windows“ paketą. Pateiksiu ir priešingą pavyzdį. Pasižiūrėkime į „Microsoft“ konkurentus – kompaniją „Apple“. Daugelis jų produktų turi virusinių elementų jau pačioje idėjoje. „iPod“ grotuvas, išpopuliarėjęs žaibišku greičiu. „iPhone“ telefonas. Žmonės naktį stovėjo eilėje, norėdami vieni iš pirmųjų Lietuvoje nusipirkti „iPhone“.

Kitas svarbus elementas sėkmingai virusinei kompanijai – prieš pristatant auditorijai teisingai pasirinkti būsimo produkto ar paslaugos ambasadorius. Angliškai jie vadinami „sneezers“ („čiaudėtojai“). Kalbu apie žmones kurie yra pakankamai gerai žinomi ir autoritetingi tam tikruose sluoksniuose – susiję su Jūsų preke ar paslauga. Pradiniame etape dovanokite Jūsų prekės pavyzdžius veltui. Jeigu kito kelio nėra – netgi sumokėkite jiems. Nuo to priklauso ar Jūsų virusas pasklis greitai ar ne. Nes žmonės autoritetų nuomonę priims, o Jūsų tiesioginę komercinę reklamą gali ignoruoti.

Paimkime pavyzdžiu kad ir daugeliui moterų girdėtą „Atkinsono dietą“. Klausiate kur virusinis efektas? Kur ambasadoriai? Virusinis efektas – pačiame rezultate. Įsivaizduokite – susitinka dvi moterys, kurios ilgai nesimatė. Viena klausia: „Matau numetei svorio. Kaip tau pavyko?“. Atsakymas: „Atkinsono dieta“. Virusas jau paleistas. Ilgai nebuvau Lietuvoje ir nežinau kaip tai palietė Lietuvą, bet Vakaruose teko matyti šito viruso veikimą. Tai buvo panašu į pamišimą. Po to žinoma buvo daug dokumentinių filmų kurie įrodinėjo Atkinsono dietos žalą.

Yra dar daug aspektų, kurių reikia sėkmingam idėjos viruso paplitimui. Apie tai sužinosite perskaitę knygą, kurią jau girdėjau galima rasti ir Lietuvos knygynuose. Anglišką knygos „Unleashing the idea virus “ variantą rasite čia.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Minties galia

Papasakok man istorija

Parduodu Gedimino pilį

Idėja šiam straipsniui pakišo Seth Godin parašyta knyga „All marketers are liaers“. Beje mačiau Lietuvos knygynuose galima isigyti ir lietuvių kalba. Knyga vadinasi „Visi pardavėjai yra melagiai“. Knygos pagrindinis leitmotyvas yra tas, kad vietoj, prekės ar paslaugos, faktų ar privalumų brukimo savo vartotojams verčiau papasakok istoriją. Kalbama apie viena iš marketingo krypčių “Viral Marketing”(virusinis marketingas). Knygos autorius netgi teigia, kad arba Jūs pradėsite pasakoti istoriją, arba liksite nepastebėtas.

Kiekvienas iš mūsų esame melagis – mes kiekviena dieną meluojame sau. Rinkodarininkai, beje, yra įpatingi melagiai – jie meluoja samoningai. Vieniems tai sekasi geriau, kitiems blogiau, bet meluoja visi. Juokingiausia tai, kad istorijos, pasak autoriaus, yra būtina sąlyga žmogui išgyventi. Žmonės pasirodo nemoka gyventi girdėdami tiesą. Pateiksiu pavyzdžių.

Viena įmonė gaminanti stiklo taures karštai tiki ir bando įtikinti savo pirkėjus, kad kiekvienam gėrimui yra tobula taurė. Jų interneto svetainėje skelbiama: „Vyno skleidžiama mintis, jo aromatas ir skonis priklauso nuo taurės formos. Tik nuo taurės formos priklauso, ar atsiskleis geriausios vyno savybės“. Vynų apžvalgas darantys ekspertai iš pradžių būdavo skeptiški, bet pabuvoję jų taurių prezentacijoje visi liko susižavėti kalba apie tai, kad jų taurės tikrai sustiprina vyno skonį. Europoje ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad vyno ekspertai be jokių sunkumų nustato, kad tinkamose taurėse pateiktas vynas yra daug geresnis. Testuotojai ragaudami ta patį vyną iš paprastos taurės ir specialiai parinktos taurės tvirtindavo, kad vynas iš specialiai parinktos taurės yra skanesnis. Atlikus nepriklausomus tyrimus (tiriamieji nežinojo iš kokių taurių gerią) buvo nustatyta, kad nėra jokio skirtumo tarp dolerį dvidešimt centų kainuojančios taurės ir tarp du šimtus kainuojančios specialios formos taurės. Klausiate kodėl?Atsakymas paprastas. Visi kurie perka ankčiau minėtos firmos taures – patikėjo jų pasakojama istorija. Istorija, kad vynas iš jų taurės geriamas tampa skanesnis.

Ankščiau pinigai buvo uždirbami tiesiog parduodant žmonėms prekes. Atsiradus didelei pasiūlai, vartotojas įgavo galimybę rinktis. Atsivėrus pigios darbo jėgos rinkoms, bet kas gali pasigaminti pigesnę prekę, bet ne pigumas, pasirodo motyvuoja pirkti. Žmonės perka „įstoriją“ kuri lydi prekę. Paimkite, kad ir „Mini“ arba „Hammer“ automobilius. Pirmas – mažas, nepraktiškas ir tikrai per brangus pirkinys, antras kareiviškas automobilis adaptuotas civiliams. Irgi beje visiškai nepraktiškas. Bet žmonės juos perka. Perka ne dėl praktiškumo, perka dėl įstorijos. Pirkėjų norai,deja, neracionalūs ir subjektyvūs. Žmonės meluoja sau todėl, kad tai padeda jiems susidoroti su didžiuliu kasdieniu informacijos srautu. Žmonės tiki pasakojimais nes jie patrauklūs, nes jie atitinka jų pasaulėžiūrą. Vartotojai trokšta ne pačios prekės, o prekės istorijoje paslėptų privalumų. Ir rinkodarininkai šitoje vietoje yra geriausi psichologai.

Taigi, kas reikalinga tam, kad papasakoti puikią istoriją: Puiki istorija turi būti autentiška – nes vartotojai greitai pajus prieštaravimus. Puiki istorija ką nors pažada. Sakykim, kad įsigijes šią preke tapsi, geresniu, gražesniu ar panašiai. Puikios istorijos yra subtilios. Kuo mažiau pasakysite, tuo įtaigesnė bus istorija. Kuo puikesnė istorija – tuo didesnis šansas, kad ji išplis labai greitai. Tokios istorijos užvaldo vartotojus akimirksniu. Puikios istorijos dažniausiai apeliuoja ne į logiką, o į vartotojų jausmus. Puikios įstorijos neprieštarauja sau. Sakykime turite autentiškų patiekalų restoraną, bet jūsų padavėjai dėvi kostiumus. Vartotojai nesamoningai pajus apgaule. Kada užsidarysite – tėra laiko klausimas. Svarbiausias puikios istorijos punktas – istorija turi atitikti tam tikros žmonių grupės pasaulėžiūrą.

Pabaigai dar viena istorija kuria mes visi patikėjome. Kas nusprendė, kad javainiai yra sveikas maistas?. Daugumos javainių sudėtyje yra daug cukraus ir sočiūjų riebalų. Tai tikrai nėra sveika. Bet vartotojams buvo papasakota istorija, kad tai sveikas greitas maistas ir tapo madinga jį matytį ant stalo pusryčių metu. Nueikite į prekybos centrą. Jų daugybė ir daugelis pakuočių „šaukia“ kad valgydamas šituos per savaite numesi keletą kilogramų. Tikiu, kad ir Jūs galite papasakoti daugybe istorijų kuriomis tikite. Paimkite, kad ir „Puma“ sportinis batelius. Jų savikaina tik trys doleriai. Bet jūs linkę mokėti daugiau, nes tikite „Puma“ kompanijos rinkodarininkų pasakojama istorija. Visas mūsų gyvenimas yra paremtas istorijomis. Ar tai būtų bažnyčia (viena iš šauniausių istorijų) ar tai būtų aukcione įsigyjamas automobilis, kuriuo kažkada važiavo žymus asmuo, už pasakiškus pinigus. Visi mes perkame istoriją.

Taigi partizaninio marketingo gerbėjai, pigiausias ir tiesiausias kelias į Jūsų paslaugos ar prekės vartotojų pinigines – istorijos pasakojimas.

Taigi, kokia tavo istorija?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Virusinio marketingo anatomija

E – rinkodaros vadovas (Video)

Pirk vieną – kitą gauk nemokamai

Straipsnio autorius: Žydrūnas sadauskas

Ekonominio nuosmukio laikotarpiu visų galvose tik vienintelis klausimas – kaip uždirbti pelną, kaip išgyventi, kaip skatinti verslą, kai aplinkui visi bankrutuoja? Uždirbti galima ir sudėtingos ekonomikos sąlygomis. Pagrindiniai Jūsų verslo įrankiai – neriboti. Jūsų idėjos, Jūsų laikas ir Jūsų energija. Pavadinkim tai įvadu į atsiliepimą apie Partizaninio marketingo seminarą su Jay Conrad Levinson.

Kaip ir minėjau viename iš savo straipsnių, planavau vykti į „Tele2” ir “TIVVI” organizuojamą seminarą „Partizaninis Marketingas“. Pasakyta – padaryta. Išaušo saulėtas pavasario rytas ir štai aš jau prie „Le Meridien Vilnius“ durų. Seminare dalyvavo apie šimtas penkiasdešimt žmonių. Teko sutikti ten ir “Dansu dansu“ rašytojus, ir „Radio centro“ atstovų, ir „Alitos“ marketingo vadovą ir daugelį kitų žinomų įmonių rinkodaros ir marketingo specialistų.

Nežinau kaip seminaras patiko kitiems partizaninio marketingo gerbėjams ir seminaro dalyviams, nes teko išgirsti per arbatos pertraukėles ir pesimistinių atsiliepimų, kad, atseit, nieko naujo ir panašiai, bet man asmeniškai net labai patiko. Dėl informacijos naujumo gal ir būtų galima ginčytis, bet kai knygą, kuri jau tapo bestseleriu visame pasaulyje, pristatinėja jos autorius, tikrai verta apsilankyti.Skaičiau jo knygas anglų kalba, bet net minutei nesuabejojau, kad verta. Knyga niekada nepakeis gyvo bendravimo su autorium.

Taigi, nuo pradžių apie tai, ką sužinojome seminare. Visų pirma, Jay įvardino, kas tai yra partizaninis marketingas. Pasak Jay, partizaninis marketingas – tai netradicinių priemonių kompleksas keliamiems rezultatams pasiekti. Tai daug kartų išbandyta metodika didesniam pelnui pasiekti su minimaliu biudžetu arba idealiausiu atveju visiškai be išlaidų. Taip pat Jay išdėstė dvidešimt esminių skirtumų tarp klasikinio ir partizaninio marketingo. Nesuminėsiu visų dėl laiko stokos, paminėsiu gal tik pagrindinius. Pavyzdžiui: klaisikinis marketingas remiasi tokia nuostata, kad kuo didesnė suma investuojama į marketingo biudžetą, tuo didesnis rezultatas, kai tuo metu partizaninis marketingas remiasi nuostata, kad vietoj pinigų verta investuoti laiką, fantaziją ir energiją. Klasikinis marketingas matuoja rezultatus pagal pardavimų kiekius, kai partizaninis marketingas rezultatus matuoja pagal pelno maržą, o ne parduodamų prekių ar paslaugų kiekį. Klasikiniame marketinge dominuoja monologo principas – prekinis ženklas per didelius reklaminius biudžetus, tiesiog, „diktuoja“ vartotojui, kas jam reikalinga, kai tuo atveju partizaninis marketingas remiasi „dialogo“ principu. Tęsiant apie skirtumus, klasikiniame marketinge rūpinamasi tik prekės „prastūmimu“, o partizaniniame marketinge ypatingai akcentuojamos detalės ir santykių su pirkėju išlaikymas bei tęsimas po įvykusio sandorio. Ypatingai buvo akcentuota, kad partizaninis marketingas yra skirtas mažoms įmonėms. Nors, kaip pripažino Jay, daugelis didelių kompanijų adaptavo kai kuriuos partizaninio marketingo principus savo rinkodaroje. Partizaninio marketingo principų taikymas tarp didelių įmonių ypatingai populiarus prekinių ženklų reklaminėse kompanijose. Ir pabaigai, tradicinis marketingas yra paremtas principu „mano mano“: „Mūsų prekė“, „mūsų paslauga“, „apie mus“ ir panašiai. Tuo tarpu partizaninio marketingo atstovai propaguoja marketingą, kuris orentuotas į „tavo“. Partizaninio marketingo atstovai sugalvojo tokias savokas, kaip „klientų atsiliepimai“ ir panašiai. Tikras „partizanas“ turėtų orentuoti savo prekės ar paslaugos marketingą tik į potencialių vartotojų poreikius ir problemų sprendimus. Žinau, kad nustebsite, bet daugeliui klientų nerūpi kokia nuostabi Jūsų kompanija, kokias turite tradicijas ir, kad Jūsų svetainė laimėjo gražiausios svetainės konkursą. Partizaninis marketingas labiau akcentuotų, kiek Jūsų svetainėje apsilankiusių klientų tapo Jūsų paslaugos ir prekės vartotojais.

Po to buvo pristatyti devyniolika pagrindinių partizaninio marketingo principų. Nevardinsiu visų dėl laiko stokos, verčiau pakalbėsiu apie juos atskirame straipsnyje. Taip pat viena iš seminaro dalių buvo skirta interneto technologijoms. Jay tai pavadino „auksiniu amžiumi“ partizaninio marketingo propaguotojams. Dabar internetas suteikia galimybę pasiekti Jūsų paslaugos ar prekės vartotojus neapsiribojant geografiškai ir fiziškai. Taip pat buvo akcentuojamos socialinių tinklapių teikiamos galimybės, elektroniniai dienoraščiai ir t.t. Pagrindė seminaro mintis buvo ta, kad viena iš priemonių atskirai yra neveiksminga. Veiksmingas tik kompleksas priemonių. Seminaras turėjo ir praktinę dalį. Jay pasiūlė visiems pasirašyti savo įmonės marketingo planą septynių punktų principu – pagal septynis užduotus parametrus. Visiems pavyko padaryti tai per penkias minutes. Atmintin grįžta ilgi posėdžiai kompanijose, kuriose buvo daromi marketingo strateginiai planai. Viskas pasirodo žymiai papraščiau ir efektyviau, kada marketingo planas tik septyni sakiniai. Parašysiu apie tai išsamiau atskirame straipsnyje.

Po to atėjo seminaro pabaiga ir atėjo laikas skirstytis. Diena prabėgo kaip viena valanda. Jay noriai dalino visiems autografus. Pasirašė ir ant mano knygos egzemlioriaus. Ten tik vienas žodis – Victory ! (Pergalė) Ir be abejo Jay parašas.

Išsamų interviu su Partizaninio Marketingo atradėju Jay Conrad Levinson rasite šiandieniniame Marketer.lt straipsnyje.

Sėkmės Jūsų siekiuose !

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

(ne)sudėtinga komunikacija internete

E – rinkodaros vadovas

Minties galia