Gmarketingas

Mielas mūsų tinklaraščio skaitytojau,

Mes labai džiaugiamės, kad Tu esi, kad Tave domina netradicinis požiūris į verslą. Visada smagu rasti Tavo komentarą, kurį parašei mums pritardamas, nepritardamas, ar reikalaudamas papildomos informacijos. Ir kiekvieną kartą, kai Facebook fanų puslapyje paspaudi „patiko“, mums būna smagu. Džiugina, kai stebėdami mūsų tinklaraščio lankomumo statistiką, matome, jog esi mums ištikimas. Męs irgi stengiamės būti Tau ištikimi generuodami turinį sistemingai ir išlaikydami partizaninio marketingo dvasią jame.

Taigi, Mielas mūsų tinklaraščio skaitytojau, noriu Tau prisipažinti, kad be Tavęs,

visas tas darbas būtų tuščias laiko švaistymas.

Niekas taip neįkvepia, kaip žinojimas, kad Tu esi!

Todėl norime Tau palinkėti pačių gražiausių ir drąsiausių svajonių išsipildymo ir

dar didesnės sėkmės ateinančiais metais!

Linksmų švenčių!!!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

(Susijūsių straipsnių nėra)

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Socialinio tinklo „Facebook“ Partizaninio marketingo fanų grupėje patalpinus nuorodą į reklamą ar video filmą, kartas nuo karto pasirodo komentarai “Čia visai ne partizaninis marketingas“, „Kuo ši reklama susijusi su partizaniniu marketingu“. Randame netgi kraštutinių komentarų, bandančių įteigti, kad partizaninis marketingas – marketingas „be pinigų“. Noriu visus informuoti ir nuliūdinti, kad tai yra dar vienas Lietuviškas mitas.

Paremsiu savo argumentus Jay Conrad Levinson žodžiais iš jo knygos:

„Partizaninis marketingas – žmonėms su didelėms svajonėmis, bet mažomis piniginėmis“

Knygoje rasime ir kitą teiginį: „Verslo sėkmei pasiekti svarbūs du dalykai: idėjos ir pinigai. Ir kuo daugiau idėjų turite, tuo mažiau pinigų reikia siekiant to paties rezultato – būtent tai yra „partizaninio“ marketingo esmė“. Pastebėjote? Kuo daugiau idėjų turite, tuo mažiau reikia pinigų. Manau, kad tai taikliausiai nusako partizaninio marketingo esmę. Deja, iš praktinės pusės neteko matyti nė vienos idėjos, kuriai visiškai nereikėjo investicijų. Marketingas yra menas priversti žmones pakeisti požiūrį arba palaikyti jų nusiteikimą, jeigu jie jau yra apsisprendę su jumis verslauti. Manau, kad partizaninis marketingas iškėlė tai į naujas aukštumas. Tiesioginį brukimą pakeitė vartotojo įtraukimo į procesą kelias. Kitas banginis, ant kurio laikosi partizaninis marketingas – vietoje koncentravimosi ir išlaidavimo naujų klientų paieškai, partizaninio marketingo atstovai visą dėmesį koncentruoja į jau esamus klientus ir jų rekomendacijas. Manau, kad tai verta atskiro straipsnio.

Arba dar vienas teiginys – Marketingas turi arba priversti vartotojus rinktis naujus prekių ženklus, arba paskatinti pirkti produktus ar paslaugas, kurių anksčiau nebuvo. Partizaninis marketingas į tai pasižiūrėjo iš kitos pusės – išeidamas iš ribotų biudžetų ir remdamasis tik fantazija, vartotojo psichologija ir minimaliais biudžetais bando vartotojus patraukti originaliomis reklamomis. Iš to netgi išsivystė atskira reklamos šaka (Guerrilla advertising).

Yra tik vienintelis esminis skirtumas tarp klasikinio ir partizaninio marketingo. Tiek klasikiniame, tiek partizaniniame marketinge itin svarbu suprasti, jog marketingas yra procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Marketingas turi būti veiksmų seka. Tačiau esminis skirtumas tarp klasikinio ir partizaninio marketingo – jei esate marketingo partizanas, jūsų marketingas turės pradžią ir vidurį, bet neturės pabaigos.

Prieš baigiant, dar viena pamokanti istorija iš Jay Conrad Levinson knygos, tobulai apibūdinanti partizaninio marketingo esmę:

“Vienam verslininkui nepasisekė, nes jo knygynas buvo tarp dviejų mil­žiniškų tarpusavyje konkuruojančių knygynų. Vieną dieną atėjęs į darbą jis pamatė, kad konkurentas iš dešinės išskleidė didžiulį reklaminį skelbimą: „Milžiniškas gimtadienio išpardavimas! Nuolaidos iki 50%!“ Reklaminis plakatas buvo didesnis nei visa mažojo knygyno vitrina. Negana to, konku­rentas iš kairės atidengė dar didesnį skelbimą: „Gigantiškas išpardavimas! Nuolaidos iki 60%!“ Ir šis plakatas „pažemino“ jo knygyną. Ką liko daryti knygynėlio, esančio šių dviejų gigantų viduryje, savininkui? Kaip tikras mar­ketingo partizanas jis irgi sukūrė reklaminį plakatą ir pasikabino ant savo knygynėlio. Plakate buvo parašyta: „Pagrindinis įėjimas“.

Beje, plakato gamyba kainavo, bet kiek verta idėja?

O gal geriau pasižiūrėkite video iš seminaro: Partizaninis marketingas – kas tai?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Įspūdžiai iš seminaro su Jay

Partizaninio marketingo filosofija

Apie Jay Conrad Levinson

Straipsnio autorius: Miglė Simanavičiūtė

Bendravimas 2.0. Patogu, greita, nauja, daug. Iš „daug“ atsirenkame tai kas mums įdomu. „Nauja“ po kelių valandų praranda dalį vertės. Greitai besikeičiant informacijai, dalies jos nepastebime. Šioje vietoje atsiskleidžia socialinių tinklų patogumas – jei naujienos nepamatysiu aš, ją į „Facebook“ įkels mano draugai. Galbūt pasižiūrėdami į tą patį dalyką iš skirtingų požiūrio taškų, kas išsivystys į naudingą diskusiją. Taigi kas šiomis dienomis iš tikrųjų valdo interneto erdvę?

Turinys – interneto karalius. Ši frazė tarp marketingo žmonių sklando jau senokai. Turinys internetiniame marketinge, kaip žinote, turi atitikti du pagrindinius parametrus – būti įdomus skaitytojui ir pritraukti Jūsų tikslinę auditoriją (optimizavimo įrankiai).  Nuo turinio prasideda Jūsų „susitikimas“ su vartotoju. Įdomia informacija dalijamės su kitais, tai sukelia virusinį efektą ir suteikia daug naudos Jūsų produkto žinomumui. Tik ar vienas turinys  nusigriebia visą interneto grietinėlę, ar turėtų bent jau puse savo karūnos pasidalinti su kita be galo svarbia marketingo strategijos dalimi?

Pagalvokime su kuo mums asocijuojasi pati sąvoka „social media“. Manau sutinkate, kad visų pirma su bendravimu. Bendravimu internete. Komunikuojame su tais pačiais gyvais žmonėmis, tik kitoje erdvėje. Primenu internete sklandantį vieno marketingo žmogaus pateiktą pavyzdį apie turinio ir komunikacijos santykį. Įsivaizduokite kad vykstate į negyvenamą salą ir turite galimybę su savimi pasiimti tik vieną dalyką. Ką pasirinksite – kino filmus ar savo draugus? Jei pasirinksite filmus, būsite suprastas kaip sociopatas. Su draugais Jūs nuolat dalyvaujate komunikacijos procese, o tai, apie ką su jais kalbate, yra proceso priemonės. Bendravimo metu gimsta naujos idėjos – nauja vertė, išsivystanti į kitą verslą, kuriam reikia kito, patobulinto turinio, o patobulintą turinį aptariame naujo pokalbio metu. Taip sukuriama grandinė „turinys-kontekstas-komunikacija (pokalbis)“. Pradedame turiniu, baigiame komunikacija, kuri virsta nauja pradžia.

Į „social media“ reiškinį komunikacijos specialistai siūlo žvelgti ne tik kaip į konkrečių socialinių tinklų kaip informacijos kanalų išnaudojimą marketingo strategijai, bet ir plačiau -  kaip į panašius interesus turinčių vartotojų susibūrimą į vieną interneto erdvės kampelį su tikslu aptarti jiems rūpimas temas patogiu metu. Pats socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas jį sieja su milžiniška populiacija, su vieta didžiulei bendruomenei, norinčiai komunikuoti tarpusavyje. Tie patys komunikacijos specialistai skatina pažvelgti ir į bendruomenės kaip „social media“ dalies vystymosi istoriją, teigdami, kad tam tikra prasme „social media“ egzistavo prieš kelis šimtus metų,
ir buvo paremta žymių visuomenės veikėjų susibūrimais.

Pateikiu dar vieną, kūrybišką pavyzdį. Keli JAV menininkai, susidomėję „social media“ reiškiniu, komunikaciją internete pavaizdavo naudodami paukščių motyvą kaip kūrinio koncepcijos pagrindą.
Kūriniu norima pasakyti, kad konkretaus rašytojo turinys jau pats savaime yra interpretacija, turinti savitą kontekstą, bei mums ją platinant ir komentuojant socialiniame tinkle, įgyjanti naują reikšmę. Komunikacijos pagalba gauname jau kitos formos turinį, kuriuo vėl dalijamės su draugais ir kuriame interaktyvumą.

Taigi turime du svarbius „social media“ komponentus. Kuris Jūsų nuomone – svarbesnis? Ar ir vienas, ir kitas jų – karalius, ar vienas – karalius, kitas – karalienė? Kad ir kokius medalius turiniui ir komunikacijai bekabintume, turime atsižvelgti į tai, kad marketingas keičiasi žvelgdamas į internetą, kuriame operatyviai sužinome naujausius įvykius, taip pat operatyviai pranešdami apie tai draugui.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Marketingo strategija

E – rinkodaros vadovas (video)

Mandagiai kokybišmas marketingas

Šiandieną norėčiau plačiau pademonstruoti kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją partizaninius metodus  lauko reklaminiuose stenduose.

Penktoje partizaninių reklamų dalyje sužinojote kaip atrodo partizaninės reklamos socialinėse reklamose. Ketvirtoje partizaninių reklamų dalyje sužinojote kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoja netradicinius reklamos metodus mums visiems jau gerai pažystamuose prekybos centruose. Tiems kam įdomu siūlyčiau aplankytį ir pirmą partizaninių reklamų dalį, kurioje pristatomos  lauko reklaminių stendų partizaninio marketingo pavyzdžiai. Antroje dalyje rasite vizitinių kortelių pavyzdžius paremtus partizaninio marketingo pavyzdžiais. Trečioje reklamų dalyje rasite rasite kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją netradicines vietas reklamai.

Pirmame pavyzdyje matome šio dienoraščio autoriaus sugalvotą reklamos koncepcija “Ibumetin” vaistams”. Tikslas – sudominti vartotoją apsilankytį naujame kompanijos tinklapyje.

Sekančioje reklamoje matome antibakterinio kremo reklamą.

BMW kompanija Maskvoje irgi bandė reklamuotis netradiciniais būdais. Ar pavyko spresti Jums. Nuotrauka buvo pakankamai populiari internete. Ant sienos beje buvo pakabinti tikri automobiliai.

Sekančiame pavyzdyje matome dantų pastos reklamą. Manau, kad vaizdas pasako daugiau negu tekstas – ką šios dantų pastos gamintojai bando pasakytį.

Sekančioje reklamoje matome “Absolut” degtinės bandymūs tūrinėje reklamoje.

Ir pabaigai – mano nuomone viena iš labiausiai pavykusių lauko reklamų – “Miele” dulkių siurblių la

Ir pabaigai – jeigu galvojate apie lauko reklamą, bet neturite originalesnių idėjų kaip “priversti” lauko reklamą atkreipti į save dėmesį  susisiekite adresu info@iml.lt Sukursime Jūsų įmonės reklamos koncepciją pasiremiant visais partizaninio marketingo principais. Platesnę informaciją rasite čia.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Partizano biblioteka tesia savo darbą. Ačiū Miglei Simanavičiūtei atsiuntusiai išsamią knygos

“FREE The future of a radical price” apžvalgą

Magiškas žodis „nemokama“ (angl. „free“). Vartotojų sutinkamas ir džiaugsmingai, ir tuo pačiu įtariai. Keliantis asociacijas su posakiu „nemokamų pietų nebūna“. Apie termino „nemokama“ interpretacijas, marketingo strategijos remiantis „nemokama“ koncepcija sudarymo principus, „nemokamą“ ekonomiką naujoje iš kitokio marketingo požiūrio taško skatinančioje žvelgti knygoje „Nemokama“ kalba bestselerio „Ilgoji uodega“, atskleidusio naujas galimybes verslo nišoms šiuolaikinėje skaitmeninėje ekonomikoje, autorius Chris Anderson.

Dabartiniame dvidešimt pirmajame amžiuje terminas „nemokama“ įgyja naują reikšmę. Anksčiau traktuotas kaip dar vienas marketingo triukas, šiomis dienomis virsta nauju ekonominiu modeliu. Modeliu, kur „nemokamas“ marketingas remiasi prekių ir paslaugų kainų mažėjimu ir artėjimu prie nulinės ribos. Kitaip sakant, tam tikrais „nemokamais pietumis“. Konkuruodama su „bet kokių kitokių produktų“ rinka, „nemokama“ rinka suteikia marketingui dideles galimybes, „nemokamos“ prekės ar paslaugos pagalba sukeldama didžiulį virusinį efektą.

„Nemokama“ marketinge dažnai reiškia mokamus dalykus, tik „įpakuotus“ į „nemokamą“ apvalkalą. Pavyzdžiui, kai „perkate vieną prekę, kitą gaunate nemokamai“, iš tikrųjų „perkate dvi prekes su 50 % nuolaida”. “Nemokama dovanėlė perkant prekę“ dažnai reiškia tai, kad dovanėlės kaina įskaičiuota į prekės kainą. Analogišką atvejį galime matyti ir su „nemokamu pristatymu“. „Nemokama“ taip pat gali reikšti ir iš tikrųjų nemokamus dalykus, bet tai nebus traktuojama kaip naujas ekonominis modelis – autorius kaip pavyzdį pateikia „nemokamus prekės pavyzdžius“ ir „nemokamą prekės pabandymą“, kuris gali būti ribojamas laiko prasme. Na ir pereiname prie naujojo „nemokamo“ ekonomikos modelio, kurio ryškiausiais pavyzdžiais galime laikyti kompanijas „Google“ ir „Flickr“, suteikiančias nemokamą prieigą dideliam skaičiui vartotojų.

Kalbėdamas apie nemokamų ir mokamų prekių ir paslaugų „draugavimą“, autorius išskiria kelis nemokamų būdų kompensavimo mokama dalimi būdus. Pirmasis – mokami produktai kompensuoja nemokamus, pvz. „nemokama dovanėlė“ arba „nemokami“ produkto pavyzdžiai. Antras būdas – vėlesnis sumokėjimas už prekę ar paslaugą kompensuoja „nemokamą“ įsigijimą šiandien, pvz. perkate mobilų telefoną, 1 Lt sumokėdami iš karto, su sąlyga kad kitą sumos dalį mokėsite vėliau. Ir trečiasis atvejis – mokantys už prekę ar paslaugą vartotojai „sumoka“ ir už analogišką prekę ar paslaugą „nemokamai“ gavusius asmenis, pvz. vyrai už įėjimą į naktinį klubą pinigus moka, kai tuo tarpu moterys įleidžiamos „nemokamai“.

Analizuodamas vartotojo psichologiją ir jo požiūrį į „nemokamus“ produktus, C. Anderson  prisimena, kaip pats ne per seniausiai dalyvavo „Google“ konferencijoje, kurios dalyviams buvo suteikta galimybė vaišintis nemokamais užkandžiais, taigi dauguma dalyvių paprasčiausiai persivalgė. Šioje vietoje pasireiškė jau neigiamas „nemokamų“ paslaugų aspektas, kadangi vartotojai prekes ar paslaugas, gaunamas nemokamai, dažniausiai vertina kitaip, mažai galvodami ar racionaliai jas vartoja. Kitaip sakant, mes dažnai „nemokamą“ produktą vartojame iracionaliai, nemąstydami, ar tikrai jo norime, ir džiaugdamiesi tik dėl to, kad jį gavome „nemokamai“. Vartotojo psichologijoje autorius įžvelgia dar vieną intriguojantį dalyką apie produkto kokybę – jei prekė ar paslauga anksčiau kainavo kažkokią sumą, vėliau dėl marketingo taktikos buvo pakeista į „nemokamą“ kainą, mes į tą pačią prekę ar paslaugą žiūrėsime „kreivai“, traktuodami tai kaip kokybės ryškų sumažėjimą; tuo tarpu kai produktas iš pat pradžių mums pateikiamas kaip „nemokamas“, mes jaučiamės patenkinti jį vartodami visą laiką.

Šiuolaikinėje kompiuterizuotoje ekonomikoje „nemokamų“ produktų pasiūlos ir paklausos didėjimas yra neišvengiamas. Autorius taikliai apibūdina interneto erdvę, pastebėdamas, kad internete galime „sutikti“ du skaičius – vienas iš jų „begalybė“, kitas – „nulis“. Skaitmeniniame pasaulyje dideliais mastais plečiasi idėjų rinka, kurioje idėjos laikomos produktais, sklindančiais viruso principu, ir nemokamais kaštais. Šioje vietoje iškyla informacijos įkainojimo problema. C. Anderson cituoja kito leidėjo S. Brand jau anksčiau pastebėtą dviprasmybę: „Iš vienos pusės, informacija savaime „nori“ būti brangi, nes jos vertė yra didžiulė. Iš kitos pusės, informacijos kanalų yra daug, taigi jos kaina mažėja ir artėja prie nulio. Šios dvi informacijos pusės nuolat kovoja viena su kita.“

Taigi pasižiūrėkime į mūsų puikiai žinomą „Google“ kompaniją, teikiančią mums daug nemokamų paslaugų. Tai „Google“ daro nuolat plėsdamasi daug galimybių teikiančioje rinkoje. Autoriaus nuomone, vienintelis dalykas, ribojantis „Google“ augimą, yra paties interneto augimo tempas. „Google“ ir internetą C. Anderson laiko vienas kitą papildančiais produktais, kurių vartojimo apimtys didėja vienu metu. Kuo daugiau vartotojai naudojasi internetu, tuo geresnius rezultatus turi „Google“. Iš to seka, kad jei „Google“, besivadovaudama „nemokamos“ ekonomikos modeliu, skatina vartotojus praleisti kuo daugiau laiko internete, tai atneš kompanijai daugiau pinigų ateityje.

Pats internetas yra didelė rinka, kurios dalyviai gali lengvai komunikuoti tarpusavyje. Internete  konkurentai rinkos dalis pasiskirsto kitaip negu „gyvose“ rinkose, nes čia vadovaujamasi kitais komunikacijos principais – vartotojais linkę sekti mažesnį skaičių konkrečių lyderių. Sakykime turime 3 konkurentus. Tradicinėje rinkoje „karalius“ turės 60 % rinkos dalies, antrasis – 30 %, ir trečias – 10 %. Internete rinkos dalys pasiskirstys atitinkamai : 95 %, 5 %, ir 0 %. Taigi internete nugalėtojas pasiima beveik viską. „Nemokamos“ ekonomikos modelyje beveik išnyksta kainų diskriminacija, kuri įprasta tradicinėse rinkose.

„Nemokamas“ turinys visuomenės informavimo priemonėse nėra naujiena mums kaip vartotojams, nauji yra tokio modelio skverbimosi į internetą būdai. Šių dienų vartotojai labiau linkę rinktis nemokamą informaciją, ką įrodo nemokamų naujienų portalų lankomumo rodikliai. Tą patį pamatysime pažvelgę į video portalo „Youtube“ peržiūrų kiekį. Kitokia ir reklama internete. C. Anderson šioje vietoje  pavyzdį pateikia lygindamas savo leidžiamo žurnalo „Wired“ ir „Google AdSense“ reklamos pateikimo būdus. Žurnale autorius stengiasi tos pačios įmonės reklamos nedėti prie straipsnio, kuriame kalbama apie šią įmonę. Tuo tarpu „Google AdSense“ programa konkrečią reklamą kaip tik prideda prie tą pačią įmonę apibūdinančio turinio. Taigi „Google“ marketingo vadybininkai moka pinigus už tokį reklamos paslaugų pateikimo pobūdį, kokį draudžia „Wired“ žurnalas. Skaitytojams internete tai patinka ir yra patogu.

Autorius kalba ir apie naują „valiutą“ interneto rinkoje, darančią didžiulę įtaką šiuolaikiniam marketingui. Tai socialinių tinklų (autorius pateikia „Facebook“ pavyzdį) „draugai“. „Facebook“ „draugų“ kiekis gali būti tiesiogiai proporcingas Jūsų marketingo strategijos efektyvumui. Vėlgi, jei prie to yra nuolat dirbama. Kuo daugiau „draugų“ turite, tuo daugiau dėmesio jiems reikia skirti kad gautumėte atitinkamus rezultatus. „Facebook“ autorius vadina didžiausia pasaulio uždara rinka, besiremiančia „reputacijos valiuta“. Dėmesio (lankytojų srautas) ir reputacijos (nuorodos) vertė marketinge užima svarbią vietą, tik šiomis dienomis marketingas abejoja, ar visas galimybes matome, pasitelkdami į pagalbą ir interneto erdvę, ar jų yra dar daugiau. Informacijos kiekis didėja didžiuliais tempais, taigi šiuolaikiniai vartotojai skiriasi nuo ankstesnių nes gali aprėpti daugiau ir nori tą daryti kuo daugiau nemokamai. Taigi socialinių tinklų „draugai“ gali būti vertinami ir kaip naujas mato vienetas marketinge, kuriuo remiantis netgi buvo apskaičiuota paties „Facebook“ socialinio tinklo vertė.

Prieš baigiant – keli iš C. Anderson pateiktų „nemokamos“ ekonomikos principų. Pirmasis jų teigia, kad jei produktas patenka į interneto erdvę, jis neišvengiamai turės tapti nemokamu.
Konkurencinėje tradicinėje rinkoje kainos turi tendenciją mažėti iki ribinių kaštų ribos. Internetas yra pati konkurencingiausia pasaulio rinka, kurioje kainos mažėja ir mažėja ne iki kažkurios ribos, o iki nulio. „Nemokama“ tampa neišvengiama. Kitas principas sako, kad iš „nemokamos“ ekonomikos pinigai taip pat uždirbami, tik kitais būdais. Vartotojai galės mokėti ir tam, kad sutaupytų laiko, ir tam, kad sumažintų riziką, ir už dalykus, be kurių jie negali gyventi, ir už tam tikrą statusą. Dar vienas principas teigia, kad kiekvienas perteklius sukuria atitinkamą naują trūkumą. Taigi jei vienas produktas įžengia į „nemokamą“ rinką, galima kurti naują vertę.

Dar daugiau principų, pelno iš „nemokamos“ ekonomikos būdus su realiai įgyvendintais pavyzdžiais rasite pačioje Chris Anderson knygoje „FREE“, kurią tikrai naudinga paskaityti kiekvienam verslo žmogui. Knyga kurį laiką yra prieinama nemokamai, bet ir dabar ir vėliau ją galite įsigyti Amazon.com elektroninėje parduotuvėje.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Virusinio marketingo anatomija

Papasakok man istorija

E rinkodaros vadovas (video)

Ištrauka iš knygos: “Partizaniniai metodai e – rinkodaroje”.

Prieš pereinant prie konkrečių partizaninių metodų e-rinkodaroje, mums, pirmiausia, reikės potencialios įmonės marketingo strategijos. Taigi, kaip pasidaryti marketingo strategijos planą. Daugeliui, tikriausiai, teko dalyvauti ilguose posėdžiuose, kada yra svarstomi įmonės marketingo arba lietuviškai rinkodaros planai. Naudojama daug išmintigų terminų ir frazių, kol galiausiai įmonės marketingo strategiją sudaro kokie du šimtai lapų. Ir pabandykite tada esamam arba naujam kolektyvo nariui perteikti įmonės koncepciją bei viziją. Faktiškai neįmanoma. Partizaninio marketingo atstovai naudojasi paprastesniu marketingo planų sudarymo principu. Faktiškai partizaninio marketingo planą sudaro tik septyni punktai.

Pirmiausia reikėtų vienu sakiniu apibrėžti įmonės marketingo strategiją. Sudėtinga? Neturėtų būti. Paimkime, kad ir „IML“ marketingo strategiją. „IML“ tinklapyje aiškiai parašyta: „Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks“. Ir viskas. Tai apsprendžia visą mano veiklą. Internetiniai projektai, kurie išsiskiria iš konkurentų tuo, kad pritaikomos naujausios technologijos ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, rinka dar tik kalbėjo apie tai (Twitter) o „IML“ buvo viena iš pirmųjų, kuri turėjo sąskaitą „Twitteryje“. Iš pradžių dar net nežinojome, ką su tuo darysime, vėliau tai išsisprendė savaime. Dabar beveik visiems savo klientams rekomenduojame išnaudoti „Twitter’į“ savo marketingo strategijoje. Žinoma, kalbame ne apie „aklą“ išnaudojimą, bet kryptingos strategijos nustatymą. Tai priveda dar prie vienos minties, jeigu pastebėjote, vakarietiškuose tinklapiuose dažnai matote taip vadinamus Headline (šalia logotipo – tinklapio devizas). IML atveju tai: „Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks“. Tai tampa puikiu pardavimo įrankiu, kuris padeda vartotojui apsispręsti, ar naudotis Jūsų paslauga, ar ne. Prisiminkite Obamos rinkimų kampanijos šūkį -  „Vote for change“. Ir viskas. Viena informacija visiems. Apie kompanijų nuoseklumo privalumus jau kitoje knygoje.

Antras žingsnis tikro „partizano“ marketinginiame plane bus trys-keturi punktai, kuriuose išvardijami įmonės konkurenciniai pranašumai. Norint tai padaryti, Jums reikės atlikti ir konkurentų analizę. Kas, beje, išeis į gerą, nes tada aiškiau žinosite, kur pozicionuojate savo įmonę. Tik grįžęs iš UK, dar nežinojau, ką veiksiu Lietuvoje. Atlikęs rinkos analizę, pamačiau, kad Lietuvoje yra daug web gamybininkų, bet labai mažai šį reikalą išmananačių interneto marketingo konsultantų. Šis tyrimas ir tapo IML veiklos pagrindu.Buvau pirmasis specializuotas internetinio marketingo konsultantas. Esu pirmasis, kuris pradėjo Lietuvoje daryti seminarus internetinio marketingo tema lietuvių kalba. Dabar atsirado dar trys. Šaunu, konkurencija verčia pasitemti. Atliekant tyrimą, išsiuntinėjau užklausą web kompanijoms dėl tinklapio gamybos. Beje, tai buvo neegsistuojančio tinklapio apklausa. Mane nustebino tai, kad daugelis kompanijų, tiesiog, atsiuntė „sąmatų paklodes“ ir pasiūlė man išsirinkti, kurių blokų aš norėčiau. Jokių idėjų, jokių pasiūlymų. Pabandžiau įsivaizduoti paprasto užsakovo akimis, kuris nesusidūres su web technologijomis. Tiesiog, rinktis pigiausią arba brangiausią sąmata? Nemanau, reikėtų kažko daugiau. Tai sukūrė pagrindą kitai „IML“ veiklai – tinklapio koncepcijų kūrimui. Tai buvo patobulinta, ir dabar kiekvienas klientas, užsisakęs tinklapio koncepciją „IML“, dar gauna ir būsimo tinklapio populiarinimo strategiją, kaip paketo dalį. Tobulėjimui ribų nėra. Tęsiant apie konkurencinius pranašumus, tai taikytina ir Jūsų įmonei. Nekopijuokite aklai kitų. Pasižiurėkite, ko rinkoje dar nėra. Pasinaudokite savo fantazija. Analizuokite, su kokiomis problemomis Jūsų vartotojai susiduria kasdien. Išspręskite vieną iš tų problemų ir vartotojai mielai už tai mokės.

Trečias partizaninio marketingo strategijos aspektas – Jūsų potencialių klientų išstudijavimas. Atrodo kaip nereikšmingas ir, tarytum, savaime suprantamas dalykas, bet tai yra svarbu visais atžvilgiais. Tai apspręs ir Jūsų svetainės dizainą, tekstų formulavimą ir net gi tai, kur ir kaip Jūs reklamuositės. Beje – prieš darant analizę nepamirškite, kad, kas atrodo paviršiuje vienaip, gali būti, iš tiesų, kitaip. Pateiksiu pavyzdį. Pasižiūrėkite, kad ir langų gamintojų tinklapius. Daugelis jų padaryti, tarytum, vyrams. Bet kaip rodo vienos vakaruose atliktos apklausos tyrimai, tikrieji langų pirkėjai yra moterys. Nustebote? Deja, taip. Vyras sumoka už langus, bet, kad juos keisti ir kokie geresni, deja, išsiaiškina moteris. Toje svetainėje, kuri vykdė apklausą, buvo atlikti atitinkami pakeitimai. Prieš apklausą įmonės devizas skambėjo taip: “Langai visiems gyvenimo atvejams“. Atsižvelgiant į tikslinę auditoriją, devizas buvo pakoreguotas:“Įrėminkite savo namų jaukumą“. Rezultatas buvo daugiau negu įkvepiantis, įmonės apyvarta padidėjo net trisdešimt dviem procentais.

Taigi artėjameme prie ketvirtos partizaninio marketingo plano dalies. Ketvirtoje partizaninio marketingo plano dalyje tiesiog surašysime savo strategijos marketingo priemones kurias naudosim. Noriu savo skaitytojus įspėti, kad kiekvienos įmonės atveju tai yra unikalu. Kalbama apie apie visas marketingo priemones kurias naudosime naudosite prekės ar paslaugos populiarinimui. Tai bus ir skelbimai laikraščiuose, televizijoje, internetiniai dienoraščiai, tinklapis, tiesioginiai pardavimai ir t.t. Čia ir atsiranda galimybė atsiskleisti tikrajam „partizanui“. Daugelis naujų sėkmingų partizaninio marketingo ginklų buvo atrasta pasitelkus tik vaizduote ir energija. Aprašęs visus strategijos punktus sukursiu ir aš sąlyginės įmonės marketingo strategija paremta partizaninio marketingo principais. Taigi tesiame toliau. Pentas punktas mūsų marketingo strategijoje bus mūsų veiklos nišos rinkoje paieška. Kodėl nišinė rinka? Todėl, kad neverta sekti kitų pėdomis ir bandytį atsiriekti jau padalinto pyrago pyrago gabalą. Tai gali būti veiksminga. Bet tik trumpam. Ir tai tikrai neturi išliekamasios vertės. Pateiksiu pavyzdį. Turime mažmeninės maisto prekybos lyderę Maxima. Turime su ja konkuruojančias „Rimi“ ir „IKI“. Sakykime sugalvojote kurti prekybos centrų tinklą. Tikras partizanas tokio vietoje ieškotų nišos arba dar kitaip – bandytų užkariauti tuos rinkos segmentus kurie dar nepaimti. Paimkite, kad ir Koop prekyba. Nišinė specializacija – mini prekybos centrai tik kaimuose ir rajonuose. Kaip rodo paskutiniai duomenys pakankamai sėkmingai. Yra ir kitų galimybhių. Sakykim vietoj to, kad „kariauti“ su didžiaisiais prekybos centrais mūsų partizanas sukurs organinio maisto prekybos centrų tinklą. Kainos bus didesnės, bet parduotuvės mažesnės ir jaukesnės. Tarp vartotojų, vis labiau populiarėjant organinio maisto madai, idėja gali susilaukti sėkmės. Galimybė visada yra. Tik ar mokame ją pamatytį? Papasakosiu Jums viena istorija pasakota Jay. Vienas verslininkas Amerikoje turėjo nedidelę turėjo nedidelę baldų parduotuvę. Viena diena jis sužinojo, kad didelis baldų parduotuvių tinklas planuoja statytį parduotuvę jo parduotuvės pašonėje. Kitas baldų prekybos tinklas sužinojes tai nusprendė irgi statyti parduotuve mūsų jau minėtos parduotuvės pašonėje. Finalas toks. Pastatytos dvi naujos  baldų parduotuvės.Mūsų ankščiau minėto verslininko parduotuvė per vidurį. Atidarymo proga vienos didelės parduotuvės reklama skelbia: Nuolaida 60%. Kita didelė parduotuvė skelbia 70% nuolaidas. Ir ką daro mūsų verslininkas. Ogi pasikabina didžiule reklamine iškaba. Ant kurios parašyta: Centrinis įėjimas. Taigi matote – išeitis visada yra…

Norėdami gauti likusias knygos dalis registruokitės Guerrilla M naujienlaiškiui.

Registracijos formą rasite puslapio dešinėje.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Lietuviškas marketingas

Virusinio marketingo anatomija

Nuosavas verslas – kada pradėti?

Šiandieną norėčiau plačiau pademonstruoti kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją partizaninius metodus socialinėje reklamoje.

Ketvirtoje partizaninių reklamų dalyje sužinojote kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoja netradicinius reklamos metodus mums visiems jau gerai pažystamuose prekybos centruose. Tiems kam įdomu siūlyčiau aplankytį ir pirmą partizaninių reklamų dalį, kurioje pristatomos  lauko reklaminių stendų partizaninio marketingo pavyzdžiai. Antroje dalyje rasite vizitinių kortelių pavyzdžius paremtus partizaninio marketingo pavyzdžiais. Trečioje reklamų dalyje rasite rasite kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją netradicines vietas reklamai.

Pirmame pavyzdyje matome socialinę reklamą kuri pateikia mirštančių avarijose ir nuo rūkymo statistika.

Sekančioje reklamoje matome kaip vaizdžiai bandoma atkreipti dėmesį į oro užterštumo problemą.

Kitoje reklamoje matome socialinę kompanija kuri primena apie baudžiamają atsakomybę grafiti mėgėjams.

Sekančioje reklamoje matome dar vieną socialine reklamą prekybos centruose – kurioje primenama apie benamius vaikus.

Ir pabaigai dar viena socialinė reklama – kuri atkreipia dėmesį į benamių problemą kitu kampu.

Ir pabaigai – jeigu galvojate apie lauko reklamą, bet neturite originalesnių idėjų kaip “priversti” lauko reklamą atkreipti į save dėmesį  susisiekite adresu info@iml.lt Sukursime Jūsų įmonės reklamos koncepciją pasiremiant visais partizaninio marketingo principais. Platesnę informaciją rasite čia.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Straipsnio autorė: Miglė Simanavičiūtė.

Kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo mažiau jo lieka tam pačiam internetui. Susikūrę efektyvius profilius populiariausiuose socialiniuose tinkluose, lendame gilyn ir informacijos, įspūdžių, idėjų ieškome daugiau. Ieškodami įsibėgėjame ir skubame. O beskubant labai lengva kažką pakeliui pamesti. Pakalbėkime apie tai, kaip skubėti apgalvotai. Nepamirštant esminių dalykų, nepriklausomai nuo to, kad esame interneto erdvėje. Žinome, kad mandagumas svarbus ir čia, tik neišnaudojame visų galimybių.

Taigi pasakoju konkrečiau kaip Jūs galite dar labiau patobulinti savo kaip specialisto įvaizdį internete. Interneto etiketas (angl. „netiquette“), kurio dažnai laikomasi „lengvesne“ forma toks pat svarbus kaip ir „gyvas“ etiketas, apie tai pasakoja ir Jūsų interneto marketingo konsultantai. Padiskutuokime apie  dažnai pasitaikančią ir nemažai negautos naudos Jūsų marketingui galinčią atnešti detalę. Prisiminkime ką sako vienas iš šiuo ekonominiu laikotarpiu dar efektyvesnės marketingo srities – partizaninio marketingo principų – „Tikras partizanas dienos pabaigoje skaičiuoja ne kiek pelno uždirbo, o kiek užmezgė naudingų kontaktų“. Manau, ir Jūs sutinkate, kad tam tikri kontaktai padeda mums efektyviau siekti tikslų. Apie kontaktų skaičių socialiniuose tinkluose interneto vartotojai paprastai turi skirtingas nuomones – vieni mano, kad geriau turėti kuo didesnį skaičių „netikrinant“ ar jie bus naudingi, netgi „netikrinant“ ar jie pažįstami, kiti priešingai – apsiriboja „patikimų ir patikrintų“ kontaktų mažesniu rateliu, dar kiti renkasi „aukso viduriuką“ – plečia kontaktų ratą besiremdami strategija „kokybė apgalvotai siekiant ir kiekybės“. Kokį būdą bepasirinktumėte, žinote kad nauji kontaktai yra naujos galimybės Jums, taigi plačiau apie tai.

Kadangi pastaruoju metu naujus bendrų verslo interesų turinčius žmones gana lengva pasiekti internetu, ten pat susiorganizuojant susitikimą už interneto ribų, kokią gi priemonę reikia taikyti kad pirmasis, interneto, įspūdis būtų kuo efektyvesnis? Taip, mandagumas nieko nekainuoja ir atneša didelį efektyvumą, belieka tik prisiminti jį pritaikyti ir galėsime tai traktuoti kaip dar vieną veikiantį partizaninio marketingo pavyzdį.

Kitas klausimas – kur konkrečiai tai pritaikyti susipažįstant su nauju kontaktu socialiniame tinkle? O gi pačioje kvietimo prisijungti prie kontaktų tinklo žinutėje. Taip, tokią funkciją turi ir LinkedIn, ir Facebook socialiniai tinklai. Kodėl ja naudojamės rečiau negu galėtume? Pavyzdys iš mano šių dienų patirties. Ir LinkedIn, ir Facebook socialiniuose tinkluose per kelias dienas gavau kelis kvietimus „draugauti“. Iš nepažįstamų kontaktų. Gavau tik „pasiūlymus“, kad asmuo A socialiniame tinkle B nori pridėti mane prie kontaktų. Visais pastaraisiais atvejais asmuo A1, asmuo A2 ir kt. neprisistatė nė vienu žodžiu kas jie tokie ir iš kurios interneto erdvės pusės atėjo. Kadangi kontaktai „nukrito iš dangaus“, pasinaudojau kita naudinga funkcija, viename socialiniame tinkle vadinama „aš nepažįstu šio žmogaus“, kitame „nepaisyti kvietimo ir blokuoti“. Ką tokioje situacijoje galima būtų padaryti, kad „kolkas nepažįstami“ kontaktai taptų „pažįstamais“? Kitą kartą siųsdami kvietimą pridėkite ir asmeninę žinutę, kurioje trumpai, originaliai pristatykite save ir numanomą bendradarbiavimo tikslą. Tikimybė, kad asmuo į kurį kreipiatės, iš karto pridės Jus prie kontaktų, šiek tiek padidės. Dar labiau ji padidės po Jūsų „gyvo“ susitikimo. Paminėjau tik visai naujus kontaktus. Būtų idealu, jei asmenines žinutes pridėtumėte kreipdamiesi ir į jau kažkiek pažįstamus asmenis.

Taigi turite dar vieną Jūsų profesionalaus įvaizdžio įrodymą ir tuo pačiu žinote, kad suasmeninimo faktorius (angl. „personal touch“) marketingui suteikia „skanią“ pridėtinę vertę.

Sėkmės jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

(ne)sudėtinga komunikacija internete

E – rinkodaros vadovas

Papasakok man istorija

Straipsnis iš serijos “Lietuviškas marketingas”

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Septynerius metus likimas man prisisvečiuoti Jungtinėje Karalystėje skyrė. Romano verta manoji patirtis būtų apie gyvenimo nuopuolius ir laimės apšvietas. Kita kultūra, kita kalba. Ne taip lengvai ir vairavimo manieros prisijaukinamos, kai pagrindinę kelio pusę kairė atstoja, o vairo ieškoti jau dešinėje dera. Netgi pereinant gatvę padoresniu atidumu kaustytis reikia žiūrint į priešingą pusę nei Lietuvoje. Daugelis kasdieninio gyvenimo dalykų taip pat truputėlį skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje elektros jungiklis yra įjungtas, kai jis spaudžiamas žemyn. Anglija ir čia skelbti savos tvarkos nepatingėjo: žemyn jungiklį leisdami, šviesą išjungsite. Adaptacija truko apie pusę metų. Bet šiandien ne nostalgiškiems sentimentams pasiduoti norėčiau. Plačiau gvildenti ketinu marketingo skirtumus tarp Lietuvos ir Anglijos įmonių, teikiančių mums kasdienes paslaugas. Gal esmė ne tiek konkrečiai Anglijoje, kiek skirtumai tarp Vakarų ir Rytų Europos. It brangų ūglį tave įvairiausias paslaugas tiekiančios kompanijos Anglijoje prižiūri, tiekia visa, ko ir kiek reikia, ir pagal aiškias ,,žaidimo’’ taisykles. Tokios globos išlepintas Lietuvoje įžvelgiau problemų, kurių, mano didžių aptyrimų prityrusi galva matyti nenorėtų. Taip užuolankas pasitelkęs galiausiai prie esmės ketinu kėsnotis: konkreti problema, apie kurią noriu papasakoti – interneto tiekėjai Lietuvoje.

Pasikeitus aplinkybėms, teko persikelti į naują butą ir, žinoma, pirmasis svetys, manąsias erdves beužpildysiąs, turėjo būti internetas. Ties šiuo noru problemų ir priviso. Pasirodo, viskas nėra taip paprasta, kaip dažniausiai nuodėmingoji būtybė įsivaizduoji kažkur nosį kišdamas. Paskambinęs keliems interneto tiekėjams, sužinojau, kad daugiabutyje, kuriame gyvenu, jie neturi taip vadinamo įvado (tai tokia metalinė dėžė rusyje, ant kurios užrašytas kompanijos pavadinimas). Pasidomėjus, nuo ko priklauso, ar tam tikros kompanijos įvadas yra name, ar ne, man buvo paaiškinta, kad visi namai yra valdomi bendrijų ir bendrija sprendžia, kuri kompanija gali įsivesti įvadą konkrečiame name, o kuri ne. Ir taip akyse iliuzijų kalva iškilo, tokių bendrijų monopolį piešianti, kai riebiais banknotais traiškanotas ponas štampukus labiau nusipelniusiems žaidėjams dėlioja. Supratau, kad be intriguojančių siužeto vingių taip šio konflikto neišspręsi. Pasirodo, manąjį stebuklų slėnį trims šventiesiems valdyti garbė kliuvo. Gausiais pasirinkimais apžarstytas savy trikovę pradėjau ir apie kiekvieną kandidatą įtariai mąsčiau. Juk nuo to priklausys mano gyvenimas – Internetas. Taigi Nr. vienas – „Lietuvos telekomas“. Beje, įkyri spėlionė į galvą lenda, kad „Lietuvos telekomas“ turi įvadą kiekviename daugiabučiame name ir tikrai nė su viena bendrija rankomis nemušė, nes visi įvadai buvo padaryti dar švietėjiškais tarybiniais – visuotinės telefonifikacijos laikais. Studijuojant „TEO“ pasiūlymą, labiausiai užkliuvo „prievartinis „TEO“ marketingas“ – sutartis pasirašoma dvejiems metams ir dar yra privaloma įsivesti telefono liniją. Ir lūkuriuoji prie lankstinuko kaip likimo pamirštas nuoskaudų kniutulys, bandąs bent vienam mąslesniam žmogui išaiškint, kad ne telefono, o interneto reikia. Dvejų metų sutartis – rimtas įsipareigojimas. Vien riteriško kraujo nepakaks. Objektyvios priežastys kaip abejones sėjanti krizė, kritusios ir tebekrentančios kainos lengvai tave, tokį drąsuolį, į medį įvaryti gali. Lyg šių dėmių ant brangaus vardo maža būtų, „Lietuvos telekomas“ dešimtinę susirinkti nori, sėkmingai su vartotojais išdykaudamas. Mat toks akibrokštas pro akis nepraslydo, jog pirmus metus altruistiški interneto tiekėjo vos keturiasdešimt penkių litų teprašys. O jau po metų, prie kokybiško aptarnavimo įpratę ir į naujus tyrus žvalgytis bijantys, turėtų nepykti ir po devyniasdešimt litų aukodami. Už tą pačią paslaugą. Mat akcija dvejiems metams netaikoma. Nors sutartis, vat, matyt, netyčia jau taip suderinta, kad porai metų virš galvos Damoklo kardu kabės. Tokie svaiginantys lobių paieškos planai man primena ir „Bitės“ variantą.

Prieš pusę metų domėjausi „Bitės “ siūlomu mobiliuoju internetu. Patraukliausio plano mėnesinis mokestis buvo apie devyniasdešimt litų. Vargu, ar ką iš nuostabos žiaukčioti paakintų faktas, jog  sutartis ne trumpesnė kaip dveji metai. Nors kaip atkaklus misionierius jiems į veidus litanijas apie artimiausiu pusmečiu krisiančias kainas drėbiau, tegavau malonias nuovoka nepasižyminčias šypsenas ir kuklų ,,niekuo negalime padėti’’. Skaitytojui priminsiu, kad tada žodis „Krizė“ buvo kažkas egzotiško, vykstančio ten, Vakaruose. Kaip bebūtų, likau savo įsitikinimams ištikimas ir sutarties nepasirašiau. Nepatrauklūs man tie dvejų metų pančiai pasirodė. Ir, o ne, kaip keista – po mėnesio to paties plano kaina sumažėjo iki septyniasdešimt penkių litų.

Bet gana tiems darbštuoliams ūsus kedenti. Internetu mano laisvalaikį užkaišyti ir darbingumą padidinti dar viena draugija siūlėsi – „INIT“. Kompanijos marketingo strategai nusprendė, jog aštuoni planai – tai yra tas tikrasis kelias, kuris turėtų įtikti visoms vartotojų grupėms. Geriausios kloties linkinčio oktalogo paakintas ėmiau siūlomais „eko vienas“, „du“, „trys“, „plius“ ir kitais planais domėtis. Beje, „INIT“ yra dar ir kabelinės TV tiekėjas, todėl internetas tiekiamas kabeliu. Reiškia, bus reikalingas modemas. Čia jau ,,INIT’’ pasirinkimo laisvę vartotojui dovanoja ir galimybė ne tik pačiam modemą išsirinkti bet ir atskirai už jį susimokėti ant jūsų pečių kliūna. Lyg taip bėdų ir išlaidų maža būtų, dabar dar  ant šios bendrovės rūstybės tvaiką pilti teks už tokią vartotojo nuomonės laisvę. Gailia ašara apiplaunu Vakarų nostalgiją, kur modemas tikrai nebūtų mano problema, kur viskas įskaičiuota į plano kainą, racionalią, neparalyžiuojančią kainą. O čia kaliesi į Lietuvos mūrą – viliojančiai kuklios kainos paslauga kaip sukiužęs kelmas po savim visą fauną ėdrūnų slepia gyvastingai besikerojančius papildomus mokesčius. Už tai, kad man pajungs internetą, aš susimokėsiu šešiasdešimt litų ir dar būsiu priverstas įsigyti modemą, tada mokėsiu mėnesinį mokestį ir t.t. Beje, kalbant apie planų kiekį, garbė man tenka pagirti „TEO“ – tik trys planai. Primena Vakarus. Vakaruose teko naudotis ir mobiliuoju, ir laidiniu internetu. Visi tiekėjai turi labai paprastus ir aiškius savo pasiūlymų planus. Daugiausia Jums siūlomi trys – keturi planai. Aiškios kainos, aiškios sąlygos. Juk tokios paslaugos kaip ir eilės – ne poezija. Lietuvoje panašu, kad sentimentus laidantys menininkai sąlygas laisvalaikiu kurpia, tarsi pasakėčią vartotojui audžia, dalelę savo širdies sudėdami ir lygiai tokio paties supratingumo beigi vartotojo prielankumo tikėdamiesi. Ir taip laimi. Kai vieno plano aprašymas vos ne ploną linijinį sąsiuvinį atstoja, gyvastis iš rankų bėga esmės beieškant. Žiūri į tą pluoštą kaip ožka į dangaus vartus, sąlygų daug, išimčių taip pat, dar meniniai pagražinimai, lyriniai nukrypimai, bei racionalios paskatos ,,bene pigiausias’’ ar ,,ko gero geriausias’’ priveda prie ,,aj, tiks’’. O tada gyveni ir moki. Nebūtų dėl tokio pasirinkimo taip apmaudu, jei konkurencija minimali būtų. O iš tokios beletristikos išbristi reikia tiek nedaug: trijų – keturių planų, aiškių prijungimo ir atjungimo sąlygų, ir, jeigu tai įmanoma, jokių papildomų nuokrypių. Ir nelaikyti vartotojo kvailiu, kai jam išskirtinę kainą siūlai, kuri kitais metais visu savo išskirtinumu padvigubėjusiomis sąskaitomis žibėti ima.

Štai tokį pamokslą atskaitęs asketiškai sienas be interneto ramstau. Noriu per mėnesį šiai paslaugai skirti penkiasdešimt litų, bet neturiu kam. Laukiu didvyrio, man aiškų planą siūlančio, nei už modemą, nei už anteną, orą, papildomą kabelio metrą ar kokias paslaptim pridengtas papildomas paslaugas vergauti neprašančio. Nepradėsi gi dabar laiškų rašyti ar pasiuntinio ieškoti. Atsiduodu laukimui, jog vieną dieną toks šviesuolis ir ant mano slenksčio kojas nusivalys ir dovanos galimybę namuose elektroninį paštą pasitikrinti.

Susiję straipsniai: Lietuviškas marketingas 2 arba kodėl vėlavimas tapo norma?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

E – rinkodaros vadovas

Parduodu Gedimino pilį

A. Čekuolis ir partizaninis marketingas

Kalbant apie reklamą partizaninio marketingo atstovai siekia efektyvaus, kiek šoką keliančio įspūdžio, todėl dažnai reklama yra kiek neįprasta mums ir netgi sakyčiau šokiruojanti. Stengiamasi išnaudoti netradicines vietas ir formas reklamai – siekiant patraukti kuo didesnį potencialių vartotojų dėmesį. Juose siekiama, kad juos įsimintų, prekinio ženklo esminiai privalumai. Dažnai jų kūrybingumas pranoksta viską ką matėte iki šiol .  Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks – štai kuom vadovaujasi partizaninio marketingo atstovai galvodami apie savo prekės ar paslaugos reklamą.  Dažniausiai reklama suteikia mažai galimybių išraiškai ir informacijos pateikimui, bet partizaninio marketingo atstovai į tai žiūri kaip š privalumą ir bet tokiu būdu partizanai pasiekia savo tikslą : apie juos kalba ir jie yra “perkami” ! Partizanai stengiasi išvengti nereikalingų detalių. Kiekvienas simbolis  ir ženklas reklamoje turi būti su tikslu. Partizaninio marketingo strategai, kurdami reklamas, remiasi daugiau vartotojo psichologija , taikydami į savo auditoriją. kaip ir minėjau naudojasi netradicinėmis vietomis. Naudoja šoko efektą. Kuo paprasčiau – tuo geriau ! O kuo netradiciškiau bus pateikta informacija, tuo labiau bus pastebima vartotojui.  Fantazija ir dar kartą – fantazija ! Pridėkite žiupsnelį netradicinių vietų ir vartotojo psichologijos išmanymą ir turite sėkmingą reklaminę kompaniją paremtą partizaninio marketingo principais.  Partizanai siekia savo tikslo ir visos priemonės yra pateisinamos.

Šiandieną norėčiau plačiau pademonstruoti kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją netradicines vietas reklamai. Tiems kam įdomu siūlyčiau aplankytį ir pirmą partizaninių reklamų dalį, kurioje pristatomos  lauko reklaminių stendų partizaninio marketingo pavyzdžiai. Antroje dalyje rasite vizitinių kortelių pavyzdžius paremtus partizaninio marketingo pavyzdžiais.

Pirmame pavyzdyje matome socialinę reklamą – nevairuok išgėres. Reklamos vieta – viešasis tualetas. Tikrai atkreipsite dėmesį.

Sekančioje reklamoje matome kalgario zoologijos sodo reklamą viešajam parke. Vežimėlis informuoja apie žirafiuko gimimą. Konkurencijos aplinkui faktiškai nulis. geriau ir nesugalvosi. Srautai lankytojų gal pakankamai ir maži, bet pati reklamos forma tikrai privers apie ją kalbėti.

Dar kitoje reklamoje matomeapšvietimo stlpą kaip pasirinktą reklamos vietą. Kol visi stulpai dar nenukabinėti – tikrai pastebėsite. Plius pats apšvietimo stulpas yra reklamos siužeto dalis.

Dar viena – netradicinė reklamos vieta -tiesiog gatvė ir jos elementai. kaip ir prieš tai matytoje reklamoje gatvės elementai yra ir reklamos dalis. Žmogaus fantazija – neribota.

Taip pat pakankamai populiari vieta reklamai tarp partizaninio marketingo atstovų yraviešasis transportas. Geriau ir nesugalvosi – matome laikrodžių reklamą. Jos šūkis skelbia: “prieš pirkdamas pabandyk!”

Įpatingai populiaru tarp mažų įmonių yra nemokami arba laikini reklaminiai plotai. kaip ir matome sekančiame pavyzdyje statybvietės tvora tampa reklaminiu stendu.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Idėją šiam straipsniui pakišo dalyvavimas seminare, kuriame buvo diskutuojama apie verslo padėtį ekonominio nuosmūkio metu. Lektoriui pristatinėjant statistiką, skambėjo įvairiausi skaičiai. Stambių įmonių apyvarta smuko 20%, smulkiųjų įmonių 15% ir panašiai. Seminaro dalyvių buvo klausiama, kokia padėtis Jūsų sektoriuje, įmonėje? Visi minėjo tik pesimistinius skaičius. Klausė ir manęs, bet neturėjau ką atsakyti. Gal vienaip ar kitaip ekonominis nuosmūkis atsilepia ir man, bet neturiu su kuo palyginti, nes verslą pradėjau tik prieš metus ir kol kas, tik kilimo tendencijos. Štai čia ir susidaro paradoksas, apie kurį ir noriu padiskutuoti šiame straipsnyje. Ar verta pradėti verslą ekonominio sunkmečio metu? Kokios galimybės prasiveržti, jeigu problemų išlikti „vandens paviršiuje“ turi ir visiems gerai žinomos įmonės? Skelbti naujo verslo pradžią ekonominio nuosmukio sukūryje – beprotybė ar protingas žingsnis?

Šiandieniniame krizės kontekste bendrovės mažina išlaidas, atleidžia darbuotojus, mažina atlyginimus, atsisako piniginių premijų, puošnių kalėdinių vakarėlių, mažina išlaidas produkto reklamai ir panašiai. Ir visa tai tik tam, kad išgyventų krizinį laikotarpį, kuris, beje, tik prasidėjo. Bet, mano nuomone, tai ir yra pats didžiausias privalumas naujo verslo pradėjimui. Ekonominis nuosmūkis, tarytum, visus išrikiavo į vieną eilę. Dalis visiems gerai žinomų įmonių gyveno iluzija, kad ekonomikos kilimas niekada nesibaigs.Visi ėmė kreditus į kairę ir į dešinę. Kreditai buvo imami verslo plėtrai, naujam administracijos pastatui, direktoriaus automobiliui. „Netikėtai“ užklupusi krizė tokias įmones gali paversti „ant menčių“. Panašu, kad finansinis burbulas sprogo ir pigių kreditų laikai jau praeityje. Dabar ir žinomos, ir naujos įmonės, tiesiog, kariauja dėl išlikimo. Bet naujokas, manau, turi keletą strateginių pranašumų krizės kontekste. Daugelis turi savo verslo idėją, idėją, kurios įgyvendinimas vis nukeliamas į rytojų. Teisingai, o kam? Viskas gerai. Dirbu gerai apmokamą darbą, gaunu gerą atlyginimą. Gal kitais metais… bet čia situacija ir keičiasi kardinaliai. Prarasti darbą šiandien lengviau negu rasti. Antras privalumas – rinkos naujokas gali sau leisti būti lankstesnis negu rinkos senbūvis. Vakaruose visi ekspertai vieningai sutaria, kad kelią iš ekonominės suirutės turėtų surasti smulkios ir vidutinės įmonės. Smulkiųjų kūrybiškumas ir lanstumas – raktas į šviesesnį rytojų. Trečias privalumas – dabar žymiai lengviau rasti specialistų. Dar prieš metus susirasti paprastą vadybininką būdavo didelė problema. Kiek mokėsi? Ar reikės pas klientus vaikščioti? Dabar eilė, kaip prie duonos karo metais – tik dėk skelbimą.

Daugelis mano apklaustų pažįstamų ir draugų vienu klausimu sutaria vieningai. Ekonominio klestėjimo metu patirtis ir ekonomikos žinių bagažas – nėra būtinas. Viskas einasi daugmaž gerai ir taip. Žinių ir patirties bagažas galbūt neprivalomas ir ekonomikos nuosmūkio metu. Bet vienas dalykas yra tiesiog būtinas ir svarbesnis, net už ekonominius pagrindus ir patirtį – būsimo verslo idėjos originalumas. Svarbu todėl, kad tai garantuoja jau pusę Jūsų verslo sėkmės. Pateiksiu pavyzdžių. Mano darbas susijęs su internetu, tai ir pavyzdžius pateiksiu iš ten.

Paimkime pavyzdžiui, kad ir visiems gerai žinomą „Google“ paieškos jėgainę. „Google“nesugalvojo paieškos jėgainės – „Google“ tik išsprendė vienintelę problemą – Jūsų paieškos rezultatus padarė reliatyvius ieškomam terminui. Sakykime, „Google“ tikpatobulino paieškos jėgainės rezultatų indeksavimo algoritmą. Ir viskas? Taip, tiktiek. Taigi, prieš apsispręsdami naujo verslo pradžiai, galvodami apie būsimoverslo įdėją, negalvokite apie tai, kas Jums patiktų kaip verslas. Visų pirma,galvokite apie vartotoją ir dar kartą vartotoją. Pagalvokite apie tai, kokiąžmonijos problemą galėtumėte išspresti.

Ir pabaigai. Tai ar laikas pradėti nuosavą verslą ar ne?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Įvedimo į rinką atmintinė

Minties galia

Aštuoni plius ačiū lygu šimtas

Idėja šiam straipsniui pakišo Seth Godin parašyta knyga „All marketers are liaers“. Beje mačiau Lietuvos knygynuose galima isigyti ir lietuvių kalba. Knyga vadinasi „Visi pardavėjai yra melagiai“. Knygos pagrindinis leitmotyvas yra tas, kad vietoj, prekės ar paslaugos, faktų ar privalumų brukimo savo vartotojams verčiau papasakok istoriją. Kalbama apie viena iš marketingo krypčių “Viral Marketing”(virusinis marketingas). Knygos autorius netgi teigia, kad arba Jūs pradėsite pasakoti istoriją, arba liksite nepastebėtas.

Kiekvienas iš mūsų esame melagis – mes kiekviena dieną meluojame sau. Rinkodarininkai, beje, yra įpatingi melagiai – jie meluoja samoningai. Vieniems tai sekasi geriau, kitiems blogiau, bet meluoja visi. Juokingiausia tai, kad istorijos, pasak autoriaus, yra būtina sąlyga žmogui išgyventi. Žmonės pasirodo nemoka gyventi girdėdami tiesą. Pateiksiu pavyzdžių.

Viena įmonė gaminanti stiklo taures karštai tiki ir bando įtikinti savo pirkėjus, kad kiekvienam gėrimui yra tobula taurė. Jų interneto svetainėje skelbiama: „Vyno skleidžiama mintis, jo aromatas ir skonis priklauso nuo taurės formos. Tik nuo taurės formos priklauso, ar atsiskleis geriausios vyno savybės“. Vynų apžvalgas darantys ekspertai iš pradžių būdavo skeptiški, bet pabuvoję jų taurių prezentacijoje visi liko susižavėti kalba apie tai, kad jų taurės tikrai sustiprina vyno skonį. Europoje ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad vyno ekspertai be jokių sunkumų nustato, kad tinkamose taurėse pateiktas vynas yra daug geresnis. Testuotojai ragaudami ta patį vyną iš paprastos taurės ir specialiai parinktos taurės tvirtindavo, kad vynas iš specialiai parinktos taurės yra skanesnis. Atlikus nepriklausomus tyrimus (tiriamieji nežinojo iš kokių taurių gerią) buvo nustatyta, kad nėra jokio skirtumo tarp dolerį dvidešimt centų kainuojančios taurės ir tarp du šimtus kainuojančios specialios formos taurės. Klausiate kodėl?Atsakymas paprastas. Visi kurie perka ankčiau minėtos firmos taures – patikėjo jų pasakojama istorija. Istorija, kad vynas iš jų taurės geriamas tampa skanesnis.

Ankščiau pinigai buvo uždirbami tiesiog parduodant žmonėms prekes. Atsiradus didelei pasiūlai, vartotojas įgavo galimybę rinktis. Atsivėrus pigios darbo jėgos rinkoms, bet kas gali pasigaminti pigesnę prekę, bet ne pigumas, pasirodo motyvuoja pirkti. Žmonės perka „įstoriją“ kuri lydi prekę. Paimkite, kad ir „Mini“ arba „Hammer“ automobilius. Pirmas – mažas, nepraktiškas ir tikrai per brangus pirkinys, antras kareiviškas automobilis adaptuotas civiliams. Irgi beje visiškai nepraktiškas. Bet žmonės juos perka. Perka ne dėl praktiškumo, perka dėl įstorijos. Pirkėjų norai,deja, neracionalūs ir subjektyvūs. Žmonės meluoja sau todėl, kad tai padeda jiems susidoroti su didžiuliu kasdieniu informacijos srautu. Žmonės tiki pasakojimais nes jie patrauklūs, nes jie atitinka jų pasaulėžiūrą. Vartotojai trokšta ne pačios prekės, o prekės istorijoje paslėptų privalumų. Ir rinkodarininkai šitoje vietoje yra geriausi psichologai.

Taigi, kas reikalinga tam, kad papasakoti puikią istoriją: Puiki istorija turi būti autentiška – nes vartotojai greitai pajus prieštaravimus. Puiki istorija ką nors pažada. Sakykim, kad įsigijes šią preke tapsi, geresniu, gražesniu ar panašiai. Puikios istorijos yra subtilios. Kuo mažiau pasakysite, tuo įtaigesnė bus istorija. Kuo puikesnė istorija – tuo didesnis šansas, kad ji išplis labai greitai. Tokios istorijos užvaldo vartotojus akimirksniu. Puikios istorijos dažniausiai apeliuoja ne į logiką, o į vartotojų jausmus. Puikios įstorijos neprieštarauja sau. Sakykime turite autentiškų patiekalų restoraną, bet jūsų padavėjai dėvi kostiumus. Vartotojai nesamoningai pajus apgaule. Kada užsidarysite – tėra laiko klausimas. Svarbiausias puikios istorijos punktas – istorija turi atitikti tam tikros žmonių grupės pasaulėžiūrą.

Pabaigai dar viena istorija kuria mes visi patikėjome. Kas nusprendė, kad javainiai yra sveikas maistas?. Daugumos javainių sudėtyje yra daug cukraus ir sočiūjų riebalų. Tai tikrai nėra sveika. Bet vartotojams buvo papasakota istorija, kad tai sveikas greitas maistas ir tapo madinga jį matytį ant stalo pusryčių metu. Nueikite į prekybos centrą. Jų daugybė ir daugelis pakuočių „šaukia“ kad valgydamas šituos per savaite numesi keletą kilogramų. Tikiu, kad ir Jūs galite papasakoti daugybe istorijų kuriomis tikite. Paimkite, kad ir „Puma“ sportinis batelius. Jų savikaina tik trys doleriai. Bet jūs linkę mokėti daugiau, nes tikite „Puma“ kompanijos rinkodarininkų pasakojama istorija. Visas mūsų gyvenimas yra paremtas istorijomis. Ar tai būtų bažnyčia (viena iš šauniausių istorijų) ar tai būtų aukcione įsigyjamas automobilis, kuriuo kažkada važiavo žymus asmuo, už pasakiškus pinigus. Visi mes perkame istoriją.

Taigi partizaninio marketingo gerbėjai, pigiausias ir tiesiausias kelias į Jūsų paslaugos ar prekės vartotojų pinigines – istorijos pasakojimas.

Taigi, kokia tavo istorija?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Virusinio marketingo anatomija

E – rinkodaros vadovas (Video)

Pirk vieną – kitą gauk nemokamai