Gmarketingas

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Partizaninio marketingo sąjūdžio fanų grupėje, socialiniame portale „Facebook“ , talpindamas vienokį ar kitokį originalesnį reklamos sprendimą, jau nebe pirmą kartą randu verslininko Tomo komentarą, girdi „pabandyk tokią reklamą suderinti savivaldybėje“. Iš pradžių tai linksmino ir tiesiog atrodė, kaip žmogaus nepakantumas mūsiškiam biurokratiniam aparatui, tačiau gyvenimas neseniai privertė patį susidurti su biurokratine sistema. Dabar jau ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad kitaip kaip „verslo priešais“ jų pavadinti negalima – visa sistema sukurta tam, kad tavo reklamos mieste nebūtų.

Bet apie viską nuo pradžių. Nežinantiems priminsiu, jog esu vienas iš WEB Akademijos klubo projektų iniciatorių; klubas vienoje vietoje apjungia internetinio verslo profesionalus bei mėgėjus ir užsiima švietėjiška veikla. WEB Akademija taip pat užsiima bendrų išorinių akademinių renginių organizavimu su kitomis institucijomis. Kaip tik vienu tokių yra bendras Lietuvos parodų centro Litexpo ir WEB Akademijos renginys – Rinkodaros ir Reklamos konferencija „ENTER 2010”, vyksianti šiųmetinės poligrafijos ir reklamos parodos “Ad Print 2010“ metu. Siekiant pareklamuoti naują renginį, vienu pagrindinių renginio populiarinimo akcentų numatyta lauko reklama. Įsivaizduokite tuščiavidurį kompiuterio ekraną/rėmą (160×160cm) ir jo viduryje „kabančias“ tūrines raides – WWW.ENTER2010.LT; žodžiu šiokia tokia intriga ir smalsumą keliantis akcentas skatinantis vartotoja sužinoti daugiau. Toliau tradicinis kelias – paskelbiame viešą konkursą gamintojams ir pradedame derinimus su savivaldybę dėl laikino lauko reklamos patalpinimo. Būtent čia ir prasideda didžiausia problema.

Pasirodo, jog norint patalpinti išorinę reklamą tam tikrose miesto vietose reikia skelbti konkursą, po paskelbimo vyksta svarstymai, po to – derinimai dėl estetinio vaizdo, o po to pagal tam tikrą formulę apskaičiuojama kiek tai kainuos ir tik tada galite tikėtis kažkokio atsakymo. Įvertinę laiko limitus, jo sąnaudas ir savivaldybės lauko reklamos skyriaus reikalavimus, tiesiogine šio žodžio prasme nusispjovėme ir pasukome kitu keliu – renginio reklamą nusprendėme patalpinti didžiausiuose sostinės verslo centruose (Viduje). Visos problemos netikėtai išsisprendė – visi derinimai su kiekvienu iš centrų truko ne daugiau 10 minučių. Jokių papildomų mokesčių ir jokio galvos skausmo.

Šiuo straipsniu pradedame naują straipsnių ciklą – Verslo priešai. Jeigu žinote kažką/ką nors, kas trukdo arba piktybiškai kenkia verslui informuokite mus info@gmarketingas.lt

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis Guerrilla M

Susiję straipsniai:

WEB Partizanai vienykitės!

Nauja šluota gerai šluoja

Vizitinė kortelė – pardavimo įrankis

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Gal dar pamenate Miglės straipsnį? Jis vadinosi būtent taip „Ar girdi?“. Straipsnyje kalbama apie tai, kad kiekvienas kalbamės su pačiu savimi ir retai klausomės kitų. Praeitos savaitės straipsnyje kalbėjau apie nereagavimą į potencialių klientų užklausas. Iš atsiliepimų „G marketingo“ fanų grupėje Facebook portale paaiškėjo, kad su panašiomis problemomis susiduria daugelis. Išvada – chroniška klientų ignoravimo „liga“ Lietuvos įmonėse. Tačiau šiandien ne apie tai, šiandien norėčiau padiskutoti apie kitą šio reikalo pusę. Tarkime, kad į jūsų įmonę ateina potencialaus kliento užklausa, jūs sureguojate, tačiau žinia norint gauti užsakymą vien to nepakanka; čia esama ir kitų plonybių, būtent kai kurias iš jų ir norėčiau aptarti. Čia, suprantama, svarbiausias sugebėjimas išgirsti ko nori užsakovas.

Atrodo taip paprasta, bet kartu ir taip sudėtinga!

Taigi, apie viską nuo pradžių – situacija. Kaip anksčiau minėta, savo kasdienėje veikloje konsultuoju įmones interneto sprendimų klausimais. Dažnai pateikus vienokį ar kitokį sprendimą užsakovui – jo įgyvendinimu jis užsiima pats, t.y. užsako pas trečias šalis ir pan. Panaši buvo ir pastaroji situacija, išskyrūs tai, kad šį kartą užsakovas paprašė jam padėti surengti konkursą gamybininkams, kadangi pats pasiguodė neturys patirties. Pasakyta, padaryta.

Parengėme konkurso sąlygas, išsirinkome būrį potencialių gamybininkų ir išsiuntinėme jiems užklausas.Vieni sureagavo iš karto – tą pačia diena, kiti kitą ir pan. Tačiau ne apie tai. Įdomumas prasidėjo kiek vėliau. Gavę atsakymus į pateiktas užklausas, išsirinkome tris kompanijas kurių sąlygos pasirodė priimtiniausios. Tam, kad išsirinkti tą vienintelę kompaniją, kuriai ir tektų užsakymas, nusprendėme susitikti su jų atstovais ir detalizuoti mūsų pageidavimus.

Prasidėjo susitikimų maratonas. Pirma kompanija su kurios atstovais susitikome – viena žinomiausių Lietuvoje ir už savo paslaugas paprašiusi aukščiausios kainos. Tačiau šį kartą užsakovas buvo įsitikinęs, kad kokybė svarbiau už kaina. Taigi susitikimas: didelis blizgantis biuras, visi aplinkui zuja, darbas verda, mus priima paskirtas projekto vadovas. Pristatome savo idėją, bandom diskutuoti dėl galimybių … Nevarginsiu jūsų visomis pokalbio detalėmis, tačiau esmė ir kartu didžiausia pokalbio problema buvo ta, kad minėtos kompanijos projektų vadovas nelabai klausėsi ką mes jam bandėme pasakyti. Didžiąją pokalbio dalį jis bandė mus priblokšti savo žiniomis apie rinką, be paliovos kalbėjo apie tai, kad jis pažysta tą ir aną ir koks naudingas jis būtų mūsų projektui. Viskas pasibaigė sutarimu, kad „lauksime detalizuoto pasiūlymo“ ir netrukus jau buvome pakeliui į antrą kompaniją. Iš visų konkursui pateiktų jų pasiūlymas buvo pigiausias. Atvykus mus gan šiltai priėmė mums paskirtas projektų vadovas, kuris išklausęs ir viską atitdžiai susirašęs ant lapo popieriaus irgi pažadėjo pateikti detalizuotą pasiūlymą. Čia pagrindinė problema buvo ne išklausymas, o gal labiau įsiklausymas – paskirtasis projektų vadovas, nors ir buvo mums malonus ir įdėmiai mūsų klausėsi, visiškai nieko nepasiūlė iš savo pusės.

Galiausiai nuvykome ir į trečią kompaniją. Joje mus pasitiko mažytis, bet jaukus biuras, kur vienose patalpose dirbo iškart visas įmonės kolektyvas. Pristačius savo idėją ir paaiškinus ko norime, mus įdėmiai išklausė, kas neaišku išklausinėjo ir galiausiai net pasiūlė keletą mūsų projektą galinčių realiai „papuošti“ papildymų. Reziume: pirmoje kompanijoje musų neišklausė ir rezultate pasiūlė daug, ko mūsų projektui visai nereikėjo; antroje išklausė, tačiau nesugebėjo pasiūlyti visiškai nieko papildomo; trečioje mus ne tik išklausė, bet ir pasiūlė būdus, kaip mūsų projektą dar labiau patobulinti. Akivaizdu, jog būtent ši kompanija ir gavo mūsų užsakymą. Gavo ne todėl, kad turėjo nuostabų biurą, ar buvo žinomiausi rinkoje. Ne. Gavo tiesiog todėl, kad įsiklausė į tai ko nori užsakovas.

Atrodo taip paprasta, bet kartu ir taip sudėtinga!

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Ar girdi?

Kita pardavimų pusė

Nauja šluota gerai šluoja!