Nepasirašinėsiu kaip autorius, nes esu įkvėptas kito straipsnio.
Šiandien noriu pakalbėti apie kitą pardavimo pusę – reagavimą į potencialių pirkėjų užklausą. Susitarkime, kad pirminė pardavimų puse yra, kada ieškomas potencialus pirkėjas, jam surasti yra dedamos visos pastangos ir siekiama patenkinti visus jo poreikius, tačiau gzistuoja ir kita pardavimo pusė – kada pirkėjas ieško ir suranda jus pats. Idėja straipsniui pasufleravo vienas rašinys internete, kurio pagrindinė tema buvo kodėl nevyksta prekyba internetu? Jame nebuvo kalbama apie elektroninę komerciją tiesiogine šio žodžio prasme, o labiau apie pačius kompanijų tinklapius siūlančius tam tikras prekes ir paslaugas internete.
Siekdamas išsiaiškinti priežastis straipsnio autorius sugalvojo padaryti eksperimentą. Tuo metu jam, kaip tik reikėjo savo namams laiptų. Situacija, pasak jo, buvo pakankamai sudėtinga, todėl jam reikėjo originalaus ir nestandartinio sprendimo už kurį (įskaitant darbus) jis buvo pasiryžęs sumokėti pakankamai nemažus pinigus. Taigi, atrodytų situacija aiški – paklausa yra, ieškoma pasiūla. Toliau atliekami tradiciniai žingsniai: atverčiamas Google puslapis, į paieškos lauką įvedamas raktažodis „laiptai“, iškyla pirmas puslapis, kuriame daugybė reklaminių (rėmėjų nuorodos Aut. pastaba) ir „organiškų” rezultatų. Galite pabandyti patys. Tačiau „linksmoji” dalis prasidėjo kiek vėliau.
Eksperimento autorius kreipėsi į aštuonias įmones. Užsakymo suma – ne mažiau keliolikos tūkstančių. Šiandieniniame kontekste, siaučiant krizei ir visiems „verkiant”, jog nėra užsakymų, tai turėjo būti pakankamai pelningas užsakymas vienai ar kitai šioje srityje veikiančiai kompanijai. Tačiau laikas parodė, jog net dvi dienas nė viena iš minėtų įmonių nesiteikė sureguoti ir atsakyti į potencialaus kliento pateiktą užklausą. Beje po dviejų dienų viena iš kompanijų visgi atsiliepė; jos atstovai atvažiavo į objektą, apžiūrėjo situaciją ir pažadėję paruošti pasiūlymą išvyko. Deja, tuo viskas ir pasibaigė. Tiesa, vėliau kažkas dar bandė “paslaptingai” užklausti dėl laiptų įrengimo užsakymo, tačiau pasiteiravus iš kur gavo duomenis ir kontaktus – dingo.
Grįžkime truputį atgal – prie Google. Noriu skaitytojui priminti, kad šios paieškos sistemos puslapio viršuje, geltoname fone esantys įmonių skelbimai yra remėjų nuorodos, t.y. ten reklamuojasi įmonės, kurios už kiekvieną lankytojų paspaudimą Google sumoka atitinkamą sumą. Rėmėjų nuorodos dešinėje taip pat yra mokamos. Taigi išvada – kompanijos perka mokamą reklamą, bet visiškai nereaguoja į jos pasiekiamus rezultatus. Nieko nuostabaus, jog po tokios “praktikos” kalbama, kad reklama internete yra visiškai neveiksminga. Tačiau dabar ne apie tai.
Kadangi neretai tenka ir pačiam surengti vieną kitą apklausą internetu, galiu konstatuoti, jog pagrindinės problemos su kuriomis yra dažniausiai susiduriama, tai vangus reagavimas ir vadinamasis „mistinio gelbėtojo“ fenomenas. Būna, kad sureaguojama ir už savaitės, tačiau beveik visada, po kokių kelių dienų netikėtai ateina „mistinio gelbėtojo“ (laisvai samdomo specialisto, aut. pastaba) laiškas, kuriame jis teigia jūsų detales gavęs iš vienos (neįvardintos) apklausoje dalyvavusios įmonės. Nuojauta kužda, jog kai kuriose jų, matyt, vis dar gajos informacijos nutekėjimo problemos, kada konkretūs užsakymai yra perduodami toje pačioje srityje dirbantiems pažįstamiems. Visgi, aišku, didžiausia problema yra neregavimas.
Sunkiai suvokiama, kai įmonės moka pinigus už kontekstinę reklamą ir nereaguoja į užklausą, kurios potenciali vertė yra keliolika tūkstančių litų. Tikiuosi, kad Jūsų įmonėje to nėra.
Visgi, gal krizės ir tikrai nėra, gal tai tik žiniasklaidos sugalvotas prasimanymas?
Sėkmes Jūsų siekiuose!
Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis
Guerrilla M
Susiję straipsniai:
[...] stebėtina tema: reagavimas į potencialių pirkėjų užklausą. Ką tik perskaičiau dar ir čia pavyzduką, ir pasipiktinau, nes ką tik pati susidūriau su panašiu [...]
[...] Kita pardavimų pusė [...]