Autorius: Kęstutis Kantakevičius
Atėjo laikai, kai ant kiekvieno kampo galime išgirsti „Virusinis marketingas“, „Partizaninis marketingas“ ir dar daugiau visokiausių terminų, kuriuos gana sunku suprasti paprastam žmogui. Greičiausiai šiuos terminus reikėtų suvokti pačiam, galu gale, juk net nėra vieno konkretaus ir visiems tinkamo partizaninio marketingo apibrėžimo. Vieni sako, kad tai pigi reklama, kiti teigia, jog tai naujoviška reklama, tretieji, iš viso sako, kad tai reklama, kurią platina patys vartotojai. Iš čia ir kyla visas neaiškumas.
Daugelis Jūsų, kas skaitote šį straipsniuką, tikrai esate girdėję šias dvi sąvokas, o daugelis netgi turite kažkokį suvokimą apie ką eina kalba. Šį kartą nesigilinkim į šias dvi sąvokas, o pakalbėkim apie jų tarpusavio ryšius bei kodėl pavadinime padėjau lygybės ženklą. Nuo ko prasidėjo virusai? Nuo nepatekusių į eterį reklamų. Dažniausiai jos nepraeidavo įvairių instancijų dėl žiaurumo ar per didelio kiekio erotikos vaizduose. Tada jos užsakovai talpindavo turinį į internetą, kur tokie apribojimai negaliodavo. Kas vykdavo toliau? Kaip sakoma – uždraustas vaisius saldesnis, prasideda jų kelionė po internetą: iš vieno vartotojo pas kitą. Žmonių prigimtis tokia, kad įdomu tai, kas uždrausta, intriguoja ir žinoma, nuoga. Reklamos plisdavo geometrine progresija – kaip ir dauginasi virusai mūsų organizme. Toks būdas duodavo didelę naudą. Tokį reiškinį pastebėję reklamos kūrėjai , pradėjo kurti būtent šiam segmentui skirtas reklamas ir galu gale šis reiškinys ir įgavo savo pavadinimą – virusinis marketingas. Žinoma, žmonėms įdomu ir tai kas nauja, netradiciška ir netikėta. Dėl šio faktoriaus vos atsiradęs partizaninis marketingas pateko tarp greitai plintančių interneto naujienų. Didžioji dalis naujų sprendimų per kelias dienas patenkdavo į internautų rankas, o per kelias savaites apkeliaudavo didžiąją dalį interneto. Jie okupuodavo puslapius, kuriuose pateikiamos linksmos, įdomios naujienos, anekdotai, liksmos nuotraukos. Vėliau atsiradus blog‘ams, tas pats turinys nukeliaudavo ir ten. Galu gale, atsiradus specializuotiems reklamos bei marketingo blog‘ams, naujausi sprendimai tapo geidžiamiausia auka šių blog‘erių medžioklėje. Kadangi internete visi yra labai draugiški ir dosnūs, medžiotojas savo grobiu dalindavosi su visais fiestos dalyviais, o jie pasikviesdavo ir savo draugus. Atsiradus rimtiems ir išplėtotiems socialiniams tinklams, fiestų dalyvių skaičius tik dar padidėjo, o ko daugiau reikia medžiotojui jei ne pagyrų už nuostabų grobį.
Partizaninis marketingas yra stiprus karys, o gal tiksliau parazitas, po truputi užkariaujantis vis naujas teritorijas, tačiau paliekantis dalį valdų savo aukai ir toliau gyvena sintezėje su ja. Kas kitas eilėje? Kas toliaus sujugs savo pajėgumus? Kaip sako liaudies išmintis: pagyvensim – pamatysim. Tuo tarpu stebėkime kas sugebės išauginti geresnį, didesnį ir skanesnį grobį šių dienų medžiotojams.
Sėkmės Jūsų siekiuose!
Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis
Guerrilla M
Susiję straipsniai:
Partizaninis marketingas – kas tai? (Video)
Vizitinė kortelė – pardavimo įrankis
” Šį kartą nesigilinkim į šias dvi sąvokas, o pakalbėkim apie jų tarpusavio ryšius bei kodėl pavadinime padėjau lygybės ženklą.”
Viral=Guerrila