Gmarketingas

Autorius: Kęstutis Kantakevičius

Pakalbėkim truputėli apie gamybą. Jei tiksliau, apie vizitines korteles, tačiau jos tik kaip pavyzdys. Daugiau kreipkim dėmesį į patį principą/idealogiją. Pagrindinis klausimas – kas duoda daugiau naudos? Tie, kurie naudojatės google (spėju – visi ) turėjote pastebėti labai įkyriai į akis lendantį reklaminį tekstuką –„ Vizitinės kortelės nuo 6ct/vnt“, šiuo metu to gamintojo interneto svetainėje galima pamatyti užrašą – „Vizitinės kortelės nuo 4ct/vnt“. Kaip doram lietuviui, tokia kaina bado akis.

Pasidomėkim. Apsilankome svetainėje ir pamatom, kad 4ct/vnt kainą gauname spausdindami 10 000 vizitinių. Kažkaip man tokie kiekiai nereikalingi… Popieriukas 280gsm puskartonis, spalvingumas 4+1. Paprastam klientui, tai nieko nesako. Aš iš karto pradedu mąstyti, kad man būtų įdomu sužinoti koks ten popierius. Oi, atsiprašau, nuklydau į lankas. Gamindami 300vnt, kas yra pilnai normalus kiekis, sumokame po 14ct už vizitinę. Kaina ir vėl badanti akis, žinant, kad tai dvipusės vizitinės, iš kurių viena pusė spalvota. Čia ir atsiranda niuansas dėl ko yra rašomas šis straipsniukas. Už tokią kainą klientas gauna vizitinę, kurios spalvotoje pusėje pateikiama jo informacija. Kitoje nespalvotoje pusėje pateikiama gamintojo reklama, kurioje ir skelbiama apie vizitines nuo 4ct/vnt. Atsiranda klausimas – ar tikslinga užsakinėti tokias korteles? Juk vizitinė yra pardavimo bei įvaizdžio kūrimo dalis, o gamintojo reklama kitoje pusėje nei vienam iš šių faktorių neduoda naudos. Gerai, čia ir sustokim, nes vėl nuklydau į lankas. Taigi, gamintojo intencija yra prisivylioti klientą mažomis kainomis ir jo pagalba darytis reklamą sau. Pilnai suvokiamas ir gana logiškas sprendimas.

Juk kiekviena kažkam atiduota kortelė didins gamintojo žinomumą. Dėl šio faktoriaus galima daryti prielaidą, kad už mažą kainą gausime kokybiškas korteles. Nors kyla abejonė, jeigu gamintojui tokiu būdu svarbu didinti žinomumą, ar jam svarbu kortelės kokybė? Gal jam svarbu ne tik uždėti savo reklamą, bet priartinti kaštus prie nulio? Šiuo atveju gali kentėti ir kokybė. Pamatėm gyvą pavyzdį kaip kortelių gamintojas stengiasi didinti žinomumą bei didinti pardavimus. Dabar pakalbėkim apie kitą variantą. Gamintojas stengiasi užsidirbti ir parduoda korteles už kainą padengiančią kaštus bei nešančią pelną, tačiau, stengiasi padaryti kokybišką ir gerą kortelę. Tiesmukai mąstant apie šį variantą susidaro vaizdas, kad gamintojui svarbu užsidirbti ir išlaikyti kokybę, o žinomumą ir pardavimus palieka vadybininkams ar dar kažkam. Ar tikrai? Iš tikrųjų gamintojas tokiu atveju taip pat vykdo pardavimus ir gana intencyvius. Jis nebruka savo reklamos, patenkina kliento lūkesčius, sukuria kokybišką produktą, bet tuo pačiu ir bando parduoti. Jeigu, kortelė kokybiška, įdomi, originali, ją gavęs žmogus automatiškai pasidomės kas ją gamino ir, tikėtina, pats kreipsis į tą patį gamintoja, jai vizitinė paliko gerą įspūdį. Taigi, kokybiški darbai kalba patys už save ir automatiškai, be papildomų pastangų, kuria pardavimus.

Klausimas pabaigai : kas tikslingiau? Tiesmukai brukti savo reklamą ir tikėtis, kad ji sudomins net ir reiklų klientą? Ar kurti kokybę ir leisti jai atlikti pardavimus už tave, o tuo pačių gerinti įmonės įvaizdį? Gal supaprastinsiu : kas tikslingiau – tiesmukas greito pelno siekimas ir žala įvaizdžiui ar ilgalaikiai tikslai su vardo kūrimu?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Partizano laikrodis

Mano dėvėtų drabužių versliukas

Marketingo planas arba USP

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Ruošiuosi seminarui partizaninio marketingo tema. Vienoje iš prezentacijos dalių kalbama apie esminius skirtumus tarp klasikinio ir partizaninio marketingo. Deja negaliu pakviesti savo skaitytojų, nes tai uždaras/kviestinis seminaras Vilniaus universiteto marketingo katedros studentams. Bet šiuo straipsniu įsipareigoju artimiausiu metu sukviesti ištikimus dienoraščio skaitytojus į partizaninio marketingo seminarą.

Detalės jau greitai.

Taigi nuo pradžių. Klasikinio marketingo vadovėliai kalbėdami apie verslo vystymą visada akcentuoja verslo plėtrą matematinės progresijos principu. Kalbant elementariais pavyzdžiais skambėtų maždaug taip: kuo pigiau nuperku tuo brangiau parduodu. Kuo daugiau reklamuojuosi tuo daugiau turiu pirkėjų. Ir panašiai. Klasikinis marketingas taip pat labiau akcentuoja naują vartotoją negu kad esamą. Daugelis Jūsų tikrai susidūrėte su analogiška praktika kasdieniniame gyvenime. Asmeniškai pamenu kaip operatorė iš Bitės bandė mane įtikinti, kad verta įsigyti dviejų metų kontraktą Vodafone internetui. Į mano argumentus, kad po pusmečio situacija kainodaroje pasikeis, nes dar prieš metus Bitė už tą pačią paslaugą prašė virš šimto litų, mergaitė nuoširdžiu balsu mane tikino, kad leisti kainos nėra kur ir ji tikrai nebekris. Nepasirašiau. Na, o šios dienos kainas žinote. Buvau teisus. Deja nepamenu mergaitės telefono. Galėčiau pateikti ir daugiau pavyzdžių, bet pataupysiu Jūsų laiką. Beje tai nėra tik Lietuvoje sutinkama praktika. Vakaruose tas pats. Taigi kalbant geometrine prasme klasikinis marketingas primena liniją.

Kai tuo pačiu partizaninio marketingo atstovai labiau kreipia dėmesį į esamą klientą. Prieš tęsdamas informuoju Jus, kad partizaninio marketingo atstovai neignoruoja naujų klientų. Bet kalbant apie visą partizaninio marketingo priemonių kompleksą labiausiai yra akcentuojama – kaip pasiekti taip, kad būtų galima sudaryti daugiau sandorių su esamu klientu. Principas turi vieną “šalutinį” efektą – pastoviai bendraujant su vienu klientu ir sudarant su juo daugiau negu vieną sandorį klientas neprašomas rekomenduos Jūsų verslą draugui, kaimynui. Ir jeigu skaitėte straipsnį Verslo Žiniose – 73% mūsų apsisprendimo pirkti ar ne konkrečią prekę ar paslaugą lemia mūsų draugų ir pažįstamų rekomendacijos. Taigi žiūrint į partizaninį marketingą per geometrijos prizmę – tai primena apskritimą. Apskritimą – kuris gali plėstis iki begalybės.

Ir pabaigai – dar vienas klasikinio marketingo pavyzdys. Ieškodamas interneto tiekėjo buvau priverstas rinktis iš trijų. Vienas iš jų – mūsų monopolininkas TEO. Skaitant kontrakto sąlygas matėsi tipinio – linijinio marketingo pasiūlymai. Privalai pasirašyti mažiausiai dviejų metų kontraktą. Pirmus metus mokėsi pusę kainos. Antrus jau visą. Nematau jokio stimulo būti lojaliu. Tarp kontrakto sąlygų ir kitos prievartos formos. Nežiūrint į tai, kad man nereikia kabelinės televizijos ir telefono linijos, yra punktas kuris sako, kad telefono linija privaloma. Didelis klaustukas. Kodėl?

Įdomu būtų pamatyti interneto tiekimo kompanijos reklamą kuri vadovautųsi partizaninio marketingo principais. Reklama atrodytų maždaug taip: „Norime informuoti savo nuolatinius klientus, kad sumažinome kabelinės televizijos paketo „X“ kaina penkiasdešimčia procentų. Pasiūlymas galioja tik nuolatiniams mūsų klientams. Dar kartą ačiū, kad esate kartu su mumis“.

Beje turime ir gyvą įrodymą. Kalbu apie Tele2 mobilaus ryšio reklamos kampanijas. Paskutinė atėjo į rinką ir dabar jau matote rezultatus. Kuris metodas geresnis paliksiu nuspręsti Jums. Ir pabaigai – apskritimo principu paremta reklama.

Sėkmės jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Mano dėvėtų drabužių verslas

“Žalias” verslas

Vieno alaus bokalo ROI

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Jūsų tikriausiai jau nestebina socialinio portalo Facebook populiarumas Lietuvoje. Pats irgi buvau pakankamai atsargus socialinių tinklų prasme, bet mane kaip ir daugelį Facebook’as įtraukė iki ausų. Tiesa, lietuviškas vertimas berods yra „Vaizdaknygė“. Bet čia jau Lietuvos kalbininkų menas originalą tvarkingai sugadinti. Taip pat būtų galima ilgai diskutuoti apie portalo populiarumo priežastis. Profilių atvirumas, naudojimosi lengvumas. Galimybė keistis fotografijomis. Talpinti video ir panašiai. Privalumų sąrašas ilgas, bet šiandien ne apie tai. Šiandien norėčiau pakalbėti apie bendravimo etiketą socialiniuose tinkluose.

Idėją straipsniui pakišo vieno pažįstamo pranešimas socialiniame tinkle Facebook. Skambėjo maždaug šitaip: „Buvau fantastiškame tokios ir tokios organizacijos susitikime. Buvo jėga!“. Po to pasidarė dar linksmiau. Pranešimo autorius pažymėjo, kad jam „patinka“ šitas pranešimas. Taip, kad jam pačiam patinka. Prieš tęsdamas noriu informuoti, kad patalpinus pranešimą „Sienoje“ tai mato visi Jūsų  kontaktai. Ir žinoma savo ruožtu komentuoja jeigu jiems tai įdomu. Taip pat – jeigu neturite noro ar laiko komentuoti galite pasinaudoti dar keliomis galimybėmis. Paspausti „patinka“ arba „pasidalinti“ sąsajas.

Kaip ir minėjau anksčiau, mano kontaktas pasižymėjo, kad jam pačiam patinka savo paties citata. Iki šios vietos dar galėjau suprasti. Bet štai pasirodė pirmas komentaras. Skambėjo šitaip: – „Na ir kaip ten buvo?“. Spėkit kas autorius? Taip. Klausimas buvo užduotas to paties žmogaus – kuris paskelbė patį pranešimą. Tai sukėlė plačią šypseną. Po to pasirodė antras komentaras. „Reikėjo pačiam nueiti ir būtum pamatęs“. Taip. Teisingai atspėjote – autorius tas pats. Tada jau juokiausi garsiai. Ir pagalvojau. Arba šizofrenija arba alkoholis.

Žinau, kad tai kraštutinis pavyzdys, ir tuo pačiu Facebook portale dažnokai pastebiu  „čiulbėjimo“. Sąvoka „čiulbėjimas“ kilusi iš kito populiaraus mikrodienoraščių portalo Twitter. Ten Jūs esate apriboti iki šimto keturiasdešimties simbolių. Lygiai tiek kiek užima viena SMS žinutė. Ir prieš ką nors parašant reikia palaužyti galvą. Bet galima atrasti tikrai unikalių pranešimų. Kai tuo metu Facebook portale simbolių skaičius irgi ribotas berods iki šešių šimtų, bet yra kitų sklaidos galimybių. Taigi tęsiant apie čiulbėjimą. Norime ar ne bet visiems mūsų draugams nėra įdomios kasdienybės smulkmenos. Štai matau vieną pranešimą: „Laikas vakarienei“. Gal tai tikrai įdomu paskelbusio žmogaus šeimos nariams, gal vaikams, bet ne visiems šimtas šešiasdešimčiai kontaktų. Arba kitas „Sunkus pirmadienis…“. Aštuoni žmonės pažymėjo, kad „Patinka“. Sukau galvą – ar dėl to patinka, kad patiems sunkus, ar dėl to, kad lietuviui gerai kai jo draugui negerai.

Prieš baigiant – apie dėmesį. Žinoma, kad bendraudami socialiniuose tinkluose tikimės ir dėmesio sau. Tai yra neatskiriama socialumo dalis. Gyvenime dėmesį parodome klausydamiesi pašnekovo. Internete tai vyksta truputėlį kitaip. Dėmesys parodomas per komentarus. Va čia ir prasideda matematika – kuri manau geriausiai įrodo čiulbėjimo neveiksmingumą. Tokie pranešimai kaip „Šiuo metu valgau“, „Sunki diena“, „Vėluoju į autobusą“, „Miegu nes naktis“ dažniausiai arba visai nesulaukia komentarų arba sulaukia tik vieno kito. Kyla klausimas – jeigu kalbiesi su savimi tai kam apie tai pranešti kitiems? Tuo atveju kai pranešate kažką tikrai įdomaus komentarų būna daugybė. Lietuvių patarlė sako: „Pasakyk man kas tau įdomu aš pasakysiu kur dirba tavo draugai“. Taigi mūsų asmeniniai ir profesiniai gyvenimai vienaip ar kitaip persipynę.  Žinoma, kad draugas domėsis tavo veikla, pasiekimais ir šeimos padidėjimu. Bet tikrai niekam neįdomu, kad tu dabar valgai.

Ir pabaigai – viena paprasta formulė. Prieš talpindami pranešimą Sienoje įsivaizduokite, kad esate giminės suvažiavime. Kalbėdamiesi su giminaičiu, atvažiavusiu iš kito miesto,  nesakysite jam „šiuo metu valgau“. Sakysite „Sveikas, ar žinai…“

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Akys užkliuvo už vieno verslininko interviu internete. Deja neįsidėmėjau to verslininko pavardės, bet pabandysiu atkurti jo pasakytus žodžius. Paklaustas, ar laiko save sėkmingu žmogumi, atsakė “Taip. Mano draugai sako, jog viskas, ko imuosi, pavyksta.“ Į žurnalisto klausimą „Vieni verslą lygina su sportu: kiekviena diena – naujas iššūkis. Kiti sako – versle kaip kare. Koks yra jūsų palyginimas?“   atsakymas buvo „Man verslas – kūryba“.

Kūryba versle. Naujos idėjos gali atverti naujus pasaulius, naujas įžvalgas ir naujus būdus vietoje įprastų. Kitaip tariant, kūrybiškumas gali padėti naujai “išrasti”, “išgalvoti” mus pačius ir mūsų organizacijas. Ar darbuotojas ar darbdavys – abiems pusėms tai yra svarbu. Šiandien nekalbėsiu apie verslininkų kūrybiškumą – kaip įsitikinau gyvenime – arba jį turi arba ne. Ir joks seminaras nepadės. Nes kompleksų krūva, kurią reikia pastumti, per didelė. Beje, čia tik mano subjektyvi nuomonė.  Žinau, kad sulauksiu priekaištų lavinos iš tokių seminarų organizatorių. Bet save pateisindamas galiu pasakyti, kad kūrybiškumo skatinimas svarbus kai kalba eina apie kompanijos darbuotojus.

Daugelis įmonių vadovų siekdami skatinti darbuotojų kūrybiškumą siunčia juos į įvairiausius seminarus, kurių tikslas turėtų būti pažadinti klausytojų kūrybinius sugebėjimus. Kartais net samdomi išoriniai konsultantai. Tikiu, kad tai duoda trumpalaikį efektą. Bet problema neišsprendžiama iš pagrindų. O gal ir neįmanoma jos iki galo išgvildenti?

Pasak psichologų, pagrindinis žmogaus kūrybiškumo stabdis yra taip vadinami „filtrai“. Pabandysiu skaitytojui paaiškinti ką reiškia sąvoka filtrai. Aplinkinį pasaulį žmogus suvokia pakankamai konkrečiai ir aiškiai žino apribojimus. Mes suvokiame, kad negalime pereiti kiaurai sieną, vaikščioti vandens paviršiumi ir panašiai. Tai ir yra filtrai kurie stabdo mūsų galimybes.

Nepasiūlysiu Jums universalios piliulės kūrybiškumui skatinti, bet pateiksiu dvi metodikas, kurios mano nuomone pakankamai veiksmingos. Pirma man patikusi praktika – mums visiems gerai pažįstama kompanija Google. Google darbo kodekse yra privaloma keturias darbo dienas skirti tiesioginei veiklai ir vieną dieną iš penkių galima pašvęsti savo mėgstamam hobiui. Atrodytų – laiko švaistymas? Bet oficialūs skaičiai rodo, kad daugiausiai naujų inovacijų Google kompanijai darbuotojai  sugalvojo būtent tuo metu kai galėdavo pasinerti į savo pomėgius, išlaisvindami kūrybines galias.

Kita metodika – partizaninis kurybos skatinimo metodas arba filtrų šalinimo įrankis. Pateiksiu pavyzdį. Sakykime Jums reikia sukurti naują laikrodį. Jau matote filtrų eilę? Dirželis odinis, metalinis… O dabar pabandykite surašyti lentoje sudėtines laikrodžio dalis. Gausite kažką panašaus: Dirželis | Ciferblatas | Korpusas ir panašiai. Dabar po kiekvienu iš komponentų surašykite visas įmanomas medžiagas gamybai. Pavyzdžiui: Apyrankė – medžiagos po ja atrodytų šitaip – Oda | Guma| Metalas | Stiklas | Plastikas ir panašiai. Kaip metodas veikia. Sakykime kalbame apie dirželio gamybą. Nežiūrėdami braukite markeriu žemyn. Sustokite kur norite ir medžiagą ties kuria sustojote pažymėkite markeriu. Imame kitą komponentą – ciferblatą ir vėl ta pati procedūra.

Finale gauname stiklinio korpuso laikrodį su šlifuoto stiklo apyranke. Jūsų bandymo metu rezultatai skirsis. Skyrėsi ir man bandant antrą kartą, bet kiek originalių laikrodžių sukūriau tą vakarą.

O sako nekūrybiškas…

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Studijos online

Mokslo pažangos kodas

Moterys valdo

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Prieš pradedant noriu Jums paaiškinti ką reiškia sąvoka „ROI“. Tai yra žodžių trumpinys,   anglų kalboje vadinamas „Return On Investment“, lietuviškai atitinkantis terminą   „Investicijų atsiperkamumas“. Klasikiniuose vadybos vadovėliuose ši sąvoka plačiai vartojama. Tiesa, daugelis įmonių marketingo vadovų susiduria su problemomis skaičiuodami ROI šiuolaikiniame kontekste, bandydami viešųjų ryšių kampanijas ir bendravimą su potencialiu vartotoju perkelti į socialinius tinklus. ROI skaičiavimas socialiniuose tinkluose yra komplikuotas, nes skiriasi priemonių kompleksas ir atitinkamai  turėtų keistis skaičiavimo metodika.

Šioje vietoje priminsiu vieną iš pagrindinių partizaninio marketingo postulatų – partizano sėkmė skaičiuojama pagal užmegztų pažinčių skaičių. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų nelogiška, bet kai įsigilini – viskas atsistoja į savo vietas. Taip – žiūrint iš verslo pusės –  pinigai, pelnas svarbu, bet pinigai neatsiranda iš oro. Norint juos uždirbti reikalingas vartotojų ratas. Kuris turi galimybes didėti keliais būdais. Žinoma – jeigu pardavinėjate kokybišką produktą – vienas iš potencialių vartotojų generatorių bus pats produktas ir esamų klientų rekomendacijos. Kas taip pat yra vienas iš partizaninio marketingo postulatų, bet taip pat svarbu yra ir naujų vartotojų paieška. Čia manau iškyla dilema – kas pirmiau – višta ar kiaušinis? Bet šiandien ne apie tai.

Taigi nuo pradžių. Buvo rudeniškas sekmadienio vakaras. Išankstiniai planai sugriuvo. Lauke ne per šilčiausia. Ekspromtu sugalvojau padaryti socialinį eksperimentą. Portale   „Facebook“ iškėliau klausimą „Gal kas norite kartu išgerti alaus bokalą Vilniaus senamiestyje“. Iš pradžių pasirodė sarkastiški komentarai: „Norėčiau, bet nesu nei Vilniuje, nei senamiestyje“, „Gal galime nukelti į pirmadienį“ ir pan. Jau buvau beprarandąs viltį kad eksperimentas pasiseks, bet ties ta mintimi pasirodė konkretus Kęstučio komentaras: „Galiu pasiūlyti nebent ne senamiestį, o Žvėryną, pasėdėti pas mane „. Po to buvo ilga derinimo diskusija. Kas, kur, pas ką ir panašiai. Finale susitarėme, kad Kęstutis paims mane ir netgi parveš atgal, kadangi aš kolkas mažiau susipažinęs su Vilniaus gatvėmis. Užbėgdamas į priekį noriu pasakyti, kad iki tol su Kęstu nebuvome gyvai susitikę. „Facebook“ draugais tapome šio portalo „pasiūlymų“ tapti draugais skilties dėka.

Taigi susitikome su Kęstu. Atvykome į Kęsto ofisą. Žodis „ofisas“, gal per daug skambus pavadinimas. Tai yra buvusi Vilniaus duonos kepykla. Arba tai kas liko iš jos. Kęstas nuomojasi ten beveik visą aukštą. Jau pati aplinka pasirodė pakankamai egzotiška. Kęstas surengė mini ekskursiją. Parodė ką veikia. Susipažinau su jo vystomu brandu „sticky.lt“. Išgirdęs visą istoriją pažėriau krūvą patarimų – kaip galima būtų uždirbti daugiau. Kęsto atsakymas buvo vienas – darau tai, nes patinka, o ne todėl, kad uždirbčiau krūvą pinigų. Ir tada supratau, kaip kvaila patarinėti žmogui džiaugtis tikslu, kai jis toks laimingas kelyje į tikslą. Istorija žino daugybę pavyzdžių – kai žmonės, darydami tai kas jiems patinka, uždirbdavo begales pinigų, bet pinigai nebuvo pirminis tikslas.

Taigi „važiuojam“ toliau. O toliau dar įdomiau. Pasirodo, pagrindinė Kęsto veikla yra dizainas ir spaudos darbai. Užsiminiau, kad šiuo metu ieškau, kas pagamintų vizitines korteles. Kęstas parodė keletą savo darbų. Koks buvo mano nustebimas – visos kortelės buvo padarytos pagal visus partizaninio marketingo kanonus – originalios. Prasidėjo diskusija apie partizaninio marketingo principus. Ekspromtu sugalvojome kokios turėtų būti mano vizitinės. Po to dar tiesiog pasivaikščiojome po nuomojamas patalpas. Iš kalbos paaiškėjo, kad vienoje patalpų pusėje yra organizuojami mini koncertai. Į kurių žiūrovų sąrašą užsirašiau nedelsdamas. Po to Kęstas „pamėtėjo“ mane iki namų.

Pilnas įspūdžių vėl apsilankiau „Facebook“ portale ir toje pačioje diskusijoje padėkojau Kęstui už įdomų vakarą. Beje, taip pat paskelbiau, kad dabar jau žinau, kur gaminsiu savo vizitines korteles. Kažkuri diskusijos dalyvė tuoj pat pakomentavo, kad ir jai reikia vizitinių. Po to atsirado dar vieno draugo komentaras, kad ir jam reikalingos vizitinės. Vakar biure vienas iš mano klientų klausė, kur galėtų pasidaryti vizitines korteles. Spėkite, ką aš parekomendavau? Po penkiasdešimties komentarų atsirado Linos komentaras, kuri kviečia kitą sekmadienį apžiūrėti jos naujo automobilio.

Panašu, kad tai dar ne pabaiga.

O dabar – socialinių tinklų ROI skaičiavimo formulė. Sudėkite visus žinomus faktus. Draugų draugus. Mano klientus – tuos kuriems reikia spaudos darbų. Atimkite iš gautos sumos Linos naują automobilį ir paskaičiuokite vieno alaus bokalo ROI.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Partizaninis marketingas – kas tai?

Mokslo pažangos kodas

Ar girdi?

Straipsnio autorė: Miglė Simanavičiūtė

Sugedęs telefonas. Šį žaidimą tikriausiai visiems Jums yra tekę išbandyti. Vaikystėje. Vaikų darželyje. Seminaruose. Mokymų darželyje. Pasakome vieną žodį, grandinės gale gauname kitą. Taip pamatome, kokias interpretacijas paprastas išsireiškimas sukelia jį perduodant tolimesniais komunikacijos kanalais. Kas svarbiau – pirminė žinutė, procesas ar rezultatas?

Pradėkime nuo pirmojo žodžio, kurį norite pasakyti savo vartotojams. Pavyzdžiui, pagaminote naują šokolado rūšį. Tikriausiai Jūsų komunikacija bus tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su šokoladu ar kelianti su juo asociacijas. Tokiu atveju nekalbėsite apie jogurtą, nebent atrastumėte ryšį tarp jogurto ir šokolado. Mezgate ryšius ir juos interpretuojate. Pristatote vartotojams. Pateikiate žodžių formuluotę. Kuri tam tikra prasme yra Jūsų nuomonė. Nuomonė, turinti kelti tam tikras asociacijas. Kadangi tai nuomonė, nuo pat pradžių atsiduriate aplinkoje, pripildytoje begalybės kitų nuomonių. Social Media marketinge tas aiškiai matosi. Jūs pristatote, kiti pristato. Daug triukšmo. Ir tame triukšme lyg ir daug egoizmo. Kiekvienas kalba apie savo produktą ar pasiekimą. Kaip išlaviruoti tarp įsakinėjančio tono ir nuoširdumo? O gal nereikia per daug stengtis pakeisti spalvas? Šioje vietoje galime nuklysti į lankas kalbėdami apie atskiras tikslines auditorijas ir atskirus jų poreikius. Bet esminiai dalykai interneto komunikacijoje lieka tie patys. Nuoširdumas, tikėjimas savimi ir produktu, individualumas. Į vieną kokteilį susilieja ir personal branding‘as, ir Jūsų komunikacijos strategija. Kuo daugiau triukšmo, tuo įvairesnių ieškome galimybių išsiskirti.

Žinutė jau dalyvauja triukšme kartu su kitomis nuomonėmis. Prasideda nuomonių tinklinis marketingas. Po Jūsų žinute atsiranda Social Media marketingo komunikacijos neatsiejama dalis – komentarai. Įsitraukiate į tiesioginį pokalbį su savo prekės ar paslaugos vartotojais. Klausotės ir reaguojate. Tuo pačiu metu vartotojai patys dar giliau įsitraukia į komunikacijos procesą, savo noru platindami Jūsų paskleistą informaciją. Kaip sako interneto marketingo atstovai, Social Media – ne tik noras patenkinti poreikį komunikacijai, bet ir „kažkas“ dar, žodžiais sunkiai apibūdinamas. Kuo labiau „kažkas“ bus jaučiamas, tuo greitesnis komunikacijos vystymasis.

Rezultatas – Jūsų prekė ar paslauga visais įmanomais Social Media kanalais perėjusi per daugybę nuomonių, pasiekia didesnį žinomumą. Jei komunikacija nuoširdi. O Jūsų marketingas – netgi ne marketingas, o tiesiog laimė vartotojams, kurie su nekantrumu laukia naujos Jūsų žinutės.

Taigi telefonas sugedęs ar ne ar tai neturi reikšmės?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Ar girdi?

Marketingo mišrainė

Marketingo karalienė