Gmarketingas

Šiandieną norėčiau plačiau pademonstruoti kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją partizaninius metodus socialinėje reklamoje.

Ketvirtoje partizaninių reklamų dalyje sužinojote kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoja netradicinius reklamos metodus mums visiems jau gerai pažystamuose prekybos centruose. Tiems kam įdomu siūlyčiau aplankytį ir pirmą partizaninių reklamų dalį, kurioje pristatomos  lauko reklaminių stendų partizaninio marketingo pavyzdžiai. Antroje dalyje rasite vizitinių kortelių pavyzdžius paremtus partizaninio marketingo pavyzdžiais. Trečioje reklamų dalyje rasite rasite kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją netradicines vietas reklamai.

Pirmame pavyzdyje matome socialinę reklamą kuri pateikia mirštančių avarijose ir nuo rūkymo statistika.

Sekančioje reklamoje matome kaip vaizdžiai bandoma atkreipti dėmesį į oro užterštumo problemą.

Kitoje reklamoje matome socialinę kompanija kuri primena apie baudžiamają atsakomybę grafiti mėgėjams.

Sekančioje reklamoje matome dar vieną socialine reklamą prekybos centruose – kurioje primenama apie benamius vaikus.

Ir pabaigai dar viena socialinė reklama – kuri atkreipia dėmesį į benamių problemą kitu kampu.

Ir pabaigai – jeigu galvojate apie lauko reklamą, bet neturite originalesnių idėjų kaip “priversti” lauko reklamą atkreipti į save dėmesį  susisiekite adresu info@iml.lt Sukursime Jūsų įmonės reklamos koncepciją pasiremiant visais partizaninio marketingo principais. Platesnę informaciją rasite čia.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Straipsnio autorė: Miglė Simanavičiūtė.

Kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo mažiau jo lieka tam pačiam internetui. Susikūrę efektyvius profilius populiariausiuose socialiniuose tinkluose, lendame gilyn ir informacijos, įspūdžių, idėjų ieškome daugiau. Ieškodami įsibėgėjame ir skubame. O beskubant labai lengva kažką pakeliui pamesti. Pakalbėkime apie tai, kaip skubėti apgalvotai. Nepamirštant esminių dalykų, nepriklausomai nuo to, kad esame interneto erdvėje. Žinome, kad mandagumas svarbus ir čia, tik neišnaudojame visų galimybių.

Taigi pasakoju konkrečiau kaip Jūs galite dar labiau patobulinti savo kaip specialisto įvaizdį internete. Interneto etiketas (angl. „netiquette“), kurio dažnai laikomasi „lengvesne“ forma toks pat svarbus kaip ir „gyvas“ etiketas, apie tai pasakoja ir Jūsų interneto marketingo konsultantai. Padiskutuokime apie  dažnai pasitaikančią ir nemažai negautos naudos Jūsų marketingui galinčią atnešti detalę. Prisiminkime ką sako vienas iš šiuo ekonominiu laikotarpiu dar efektyvesnės marketingo srities – partizaninio marketingo principų – „Tikras partizanas dienos pabaigoje skaičiuoja ne kiek pelno uždirbo, o kiek užmezgė naudingų kontaktų“. Manau, ir Jūs sutinkate, kad tam tikri kontaktai padeda mums efektyviau siekti tikslų. Apie kontaktų skaičių socialiniuose tinkluose interneto vartotojai paprastai turi skirtingas nuomones – vieni mano, kad geriau turėti kuo didesnį skaičių „netikrinant“ ar jie bus naudingi, netgi „netikrinant“ ar jie pažįstami, kiti priešingai – apsiriboja „patikimų ir patikrintų“ kontaktų mažesniu rateliu, dar kiti renkasi „aukso viduriuką“ – plečia kontaktų ratą besiremdami strategija „kokybė apgalvotai siekiant ir kiekybės“. Kokį būdą bepasirinktumėte, žinote kad nauji kontaktai yra naujos galimybės Jums, taigi plačiau apie tai.

Kadangi pastaruoju metu naujus bendrų verslo interesų turinčius žmones gana lengva pasiekti internetu, ten pat susiorganizuojant susitikimą už interneto ribų, kokią gi priemonę reikia taikyti kad pirmasis, interneto, įspūdis būtų kuo efektyvesnis? Taip, mandagumas nieko nekainuoja ir atneša didelį efektyvumą, belieka tik prisiminti jį pritaikyti ir galėsime tai traktuoti kaip dar vieną veikiantį partizaninio marketingo pavyzdį.

Kitas klausimas – kur konkrečiai tai pritaikyti susipažįstant su nauju kontaktu socialiniame tinkle? O gi pačioje kvietimo prisijungti prie kontaktų tinklo žinutėje. Taip, tokią funkciją turi ir LinkedIn, ir Facebook socialiniai tinklai. Kodėl ja naudojamės rečiau negu galėtume? Pavyzdys iš mano šių dienų patirties. Ir LinkedIn, ir Facebook socialiniuose tinkluose per kelias dienas gavau kelis kvietimus „draugauti“. Iš nepažįstamų kontaktų. Gavau tik „pasiūlymus“, kad asmuo A socialiniame tinkle B nori pridėti mane prie kontaktų. Visais pastaraisiais atvejais asmuo A1, asmuo A2 ir kt. neprisistatė nė vienu žodžiu kas jie tokie ir iš kurios interneto erdvės pusės atėjo. Kadangi kontaktai „nukrito iš dangaus“, pasinaudojau kita naudinga funkcija, viename socialiniame tinkle vadinama „aš nepažįstu šio žmogaus“, kitame „nepaisyti kvietimo ir blokuoti“. Ką tokioje situacijoje galima būtų padaryti, kad „kolkas nepažįstami“ kontaktai taptų „pažįstamais“? Kitą kartą siųsdami kvietimą pridėkite ir asmeninę žinutę, kurioje trumpai, originaliai pristatykite save ir numanomą bendradarbiavimo tikslą. Tikimybė, kad asmuo į kurį kreipiatės, iš karto pridės Jus prie kontaktų, šiek tiek padidės. Dar labiau ji padidės po Jūsų „gyvo“ susitikimo. Paminėjau tik visai naujus kontaktus. Būtų idealu, jei asmenines žinutes pridėtumėte kreipdamiesi ir į jau kažkiek pažįstamus asmenis.

Taigi turite dar vieną Jūsų profesionalaus įvaizdžio įrodymą ir tuo pačiu žinote, kad suasmeninimo faktorius (angl. „personal touch“) marketingui suteikia „skanią“ pridėtinę vertę.

Sėkmės jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

(ne)sudėtinga komunikacija internete

E – rinkodaros vadovas

Papasakok man istorija

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Prieš keletą dienų teko bendrauti su kliente. Atrodytų – nieko čia naujo. Laba diena -  norėčiau pasigaminti tinklapį – gal galite man padėti. Pradžioje buvo krūva klausimų – kokį tinklapį ir panašiai. Čia ir išlindo yla iš maišo. Situacija tokia. Klientė pradėjo pasakoti istoriją. Jos sesuo šiuo metu gamina tinklapį (nežinau kokia tema) ir tikisi iš tinklapio turėjimo, reklamos ir panašiai, pragyventi. Klientė pagalvojo, kad ir jai reikėtų susikurti tinklapį. Ji norėtų skelbimams skirto tinklapio, kuriame visi norintys galėtų talpinti skelbimus. Ateityje ji norėtų apmokestinti skelbimų turinį – nes girdėjo kad kažkuris iš skelbimų portalų tai padarė ir gana sėkmingai.

Gal pasirodžiau kaip blogiausias pasaulyje konsultantas, bet patariau jai mesti tokią idėją ir tiesiog susirasti geresnį darbą. Bandžiau ją įtikinti, kad konkurencija skelbimų portalų segmente yra per didelė. Kas labai apriboja turinio apmokestinimą. Argumentavau, kad netgi aš, turėdamas pakankamai žinių, nedrįsčiau daryti dar vieno skelbimų portalo. Be to, pasiūliau idėjų alternatyviems projektams. Beviltiška. Akyse galėjau perskaityti – tu kalbėk, o aš susirasiu kitą konsultantą – kuris man pagamins skelbimų portalą. Blogiausia, kad klientės suvokimas apie internetą apsiriboja elektroninio pašto pasitikrinimu retkarčiais. Klausiau jos kaip įsivaizduoja portalo populiarinimą.  Atsakymas: ”kaip nors pats išpopuliarės”.

Taigi skiriu šį straipsnį jai ir visiems kitiems entuziastams kurie neria į interneto vandenis be aiškios portalo populiarinimo strategijos.

Kaip ir minėjau anksčiau, vien tik tinklapio turėjimas negarantuoja automatiškos sėkmės ir didelio lankytojų srauto. Jūsų potencialūs vartotojai nesužinos apie Jūsų tinklapį iš bet kur. Turint tinklapį, atsiranda poreikis tinklapio reklamai išoriniuose šaltiniuose. Tinklapių skaičius auga matematine progresija. Žinoma, kai kas gal paprieštaraus, sakydamas, jog daug kas priklauso ir nuo paties tinklapio. Jeigu Jūsų tinklapio turinys pakankamai įdomus, tada internautai, atradę jį, reklamuos Jums ir neprašant. Sutinku, bet prieš tai jiems, žinoma, reikia tą tinklapį atrasti. Visada yra ir bus komercinių priemonių reklamai, bet tai yra pakankamai brangus ir sakyčiau neefektyvus kelias. Bet aš noriu pateikti keletą tinklapio reklamos metodų, paremtų partizaniniu marketingu. Prieš tęsiant reikėtų suvokti, kad tinklapio išpopuliarinimas yra kompleksinis darbas.

Taigi plačiau apie taip vadinamas nemokamas ir visiems prieinamas tinklapio reklamos priemones.
Pats paprasčiausias ir visiems prieinamas būdas – žodinė Jūsų tinklapio reklama. Skelbkite visiems, kam tik galite. Išsiųskite elektroninį laišką visiems savo draugams ir draugėms. Paprašykite, kad jie persiųstų savo draugams. Jie ir bus Jūsų pirmieji lankytojai bei vertintojai. Patalpinkite “virusą” pačiame tinklapyje. Pavyzdžiui,  kiekvienas apsilankęs registruojasi naujienlaiškiui ir gauna kažką nemokamai arba dalyvauja loterijoje. Nes vien tik apsilankymo neužteks. Tinklapiui keliami konkretūs komerciniai reikalavimai.

Kitas reklamos būdas – dalyvavimas įvairiuose internetiniuose forumuose, kuriuose diskutuojama Jūsų tinklapio tema. Dauguma internetinių forumų leidžia turėti savo parašą profilyje. Tačiau dažnai vartotojai to neišnaudoja ir daro klaidą pasirašinėdami vardu ar pavarde, arba dar blogiau, pravarde.  Pabandykite pasirašyti reklamuodami savo puslapį: paminėkite savo vardą ir pavardę, tinklapio pavadinimą, pridėkite ir Jūsų tinklapio devizą. Vien tai, kad matomas tinklapio URL, dar nėra priežastis apsilankyti portale. Bet, sakykime, jeigu parašyta:

Jonas Jonaitis
“Viskas kirpykloms”
www.xxx.lt

Toks parašas manau tikrai paskatins apsilankyti portale tuos, kuriuos domina Jūsų tema.
Kitas pakankamai plačiai jau žinomas reklamos metodas – straipsnių rašymas ir talpinimas internete. WEB 2.0 amžiuje vartotojas nebėra tiesiog pasyvus informacijos internete stebėtojas, jis turi galimybę įtakoti turinį. Atsirado daug portalų, kurie specializuojasi vienoje ar kitoje srityje. Vartotojas turi daug galimybių talpinti straipsnius internete, juos komentuoti. Pradedant nuo bendrinių portalų ir baigiant specializuotais verslo ar kitos temos portalais. Straipsnių talpinimas turi dar ir kitą pranašumą – tai suteikia galimybę išsamiai pristatyti Jūsų paslaugą ar prekę.

Vakaruose egzistuoja daugybė taip vadinamų direktorijų. Direktorijos atsirado tais laikais, kai neegzistavo terminas SEO (paieškos jėgainių optimizavimas). Tinklapių direktorijos padėdavo susigaudyti tinklapių chaose. Yra ir bendrinių, ir specializuotų pagal įvairiausias temas direktorijų. Beje yra nemažai direktorijų ir Lietuvoje. Lankykitės jose. Talpinkite informaciją apie savo tinklapį. Daugelis jų yra nemokamos.

Išnaudokite interneto socialinius elementus – susikurkite internetinį dienoraštį, kuris būtų Jūsų tinklapio tęsinys. Turėdami internetinį dienoraštį galėsite tiesiogiai bendrauti su  potencialiais vartotojais, parodysite save kaip vienos ar kitos srities žinovą ir neformaliai pristatysite prekę ar paslaugą. Tai nieko nekainuoja, išskyrus Jūsų laiką. Susikurkite profilius populiariausiuose socialiniuose portaluose. Taip informacija apie Jūsų tinklapį pasieks platesnį vartotojų ratą. Lankydamiesi tuose portaluose, dalyvaukite forumuose ir diskusijose. Užsitikrinkite, kad Jūsų profilyje matytųsi Jūsų tinklapio reklama. Visi socialiniai tinklai yra nemokami.

Taupydamas skaitytojo laiką tuo ir baigsiu savo pastebėjimus dėl tinklapių reklamos. Kaip matote, yra daugybė būdų išreklamuoti Jūsų tinklapį neišleidžiant nė cento.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Marketingo strategija

Įvedimo į rinką atmintinė

Aštuoni plius AČIŪ lygu šimtas

Straipsnis iš serijos “Lietuviškas marketingas”

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Septynerius metus likimas man prisisvečiuoti Jungtinėje Karalystėje skyrė. Romano verta manoji patirtis būtų apie gyvenimo nuopuolius ir laimės apšvietas. Kita kultūra, kita kalba. Ne taip lengvai ir vairavimo manieros prisijaukinamos, kai pagrindinę kelio pusę kairė atstoja, o vairo ieškoti jau dešinėje dera. Netgi pereinant gatvę padoresniu atidumu kaustytis reikia žiūrint į priešingą pusę nei Lietuvoje. Daugelis kasdieninio gyvenimo dalykų taip pat truputėlį skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje elektros jungiklis yra įjungtas, kai jis spaudžiamas žemyn. Anglija ir čia skelbti savos tvarkos nepatingėjo: žemyn jungiklį leisdami, šviesą išjungsite. Adaptacija truko apie pusę metų. Bet šiandien ne nostalgiškiems sentimentams pasiduoti norėčiau. Plačiau gvildenti ketinu marketingo skirtumus tarp Lietuvos ir Anglijos įmonių, teikiančių mums kasdienes paslaugas. Gal esmė ne tiek konkrečiai Anglijoje, kiek skirtumai tarp Vakarų ir Rytų Europos. It brangų ūglį tave įvairiausias paslaugas tiekiančios kompanijos Anglijoje prižiūri, tiekia visa, ko ir kiek reikia, ir pagal aiškias ,,žaidimo’’ taisykles. Tokios globos išlepintas Lietuvoje įžvelgiau problemų, kurių, mano didžių aptyrimų prityrusi galva matyti nenorėtų. Taip užuolankas pasitelkęs galiausiai prie esmės ketinu kėsnotis: konkreti problema, apie kurią noriu papasakoti – interneto tiekėjai Lietuvoje.

Pasikeitus aplinkybėms, teko persikelti į naują butą ir, žinoma, pirmasis svetys, manąsias erdves beužpildysiąs, turėjo būti internetas. Ties šiuo noru problemų ir priviso. Pasirodo, viskas nėra taip paprasta, kaip dažniausiai nuodėmingoji būtybė įsivaizduoji kažkur nosį kišdamas. Paskambinęs keliems interneto tiekėjams, sužinojau, kad daugiabutyje, kuriame gyvenu, jie neturi taip vadinamo įvado (tai tokia metalinė dėžė rusyje, ant kurios užrašytas kompanijos pavadinimas). Pasidomėjus, nuo ko priklauso, ar tam tikros kompanijos įvadas yra name, ar ne, man buvo paaiškinta, kad visi namai yra valdomi bendrijų ir bendrija sprendžia, kuri kompanija gali įsivesti įvadą konkrečiame name, o kuri ne. Ir taip akyse iliuzijų kalva iškilo, tokių bendrijų monopolį piešianti, kai riebiais banknotais traiškanotas ponas štampukus labiau nusipelniusiems žaidėjams dėlioja. Supratau, kad be intriguojančių siužeto vingių taip šio konflikto neišspręsi. Pasirodo, manąjį stebuklų slėnį trims šventiesiems valdyti garbė kliuvo. Gausiais pasirinkimais apžarstytas savy trikovę pradėjau ir apie kiekvieną kandidatą įtariai mąsčiau. Juk nuo to priklausys mano gyvenimas – Internetas. Taigi Nr. vienas – „Lietuvos telekomas“. Beje, įkyri spėlionė į galvą lenda, kad „Lietuvos telekomas“ turi įvadą kiekviename daugiabučiame name ir tikrai nė su viena bendrija rankomis nemušė, nes visi įvadai buvo padaryti dar švietėjiškais tarybiniais – visuotinės telefonifikacijos laikais. Studijuojant „TEO“ pasiūlymą, labiausiai užkliuvo „prievartinis „TEO“ marketingas“ – sutartis pasirašoma dvejiems metams ir dar yra privaloma įsivesti telefono liniją. Ir lūkuriuoji prie lankstinuko kaip likimo pamirštas nuoskaudų kniutulys, bandąs bent vienam mąslesniam žmogui išaiškint, kad ne telefono, o interneto reikia. Dvejų metų sutartis – rimtas įsipareigojimas. Vien riteriško kraujo nepakaks. Objektyvios priežastys kaip abejones sėjanti krizė, kritusios ir tebekrentančios kainos lengvai tave, tokį drąsuolį, į medį įvaryti gali. Lyg šių dėmių ant brangaus vardo maža būtų, „Lietuvos telekomas“ dešimtinę susirinkti nori, sėkmingai su vartotojais išdykaudamas. Mat toks akibrokštas pro akis nepraslydo, jog pirmus metus altruistiški interneto tiekėjo vos keturiasdešimt penkių litų teprašys. O jau po metų, prie kokybiško aptarnavimo įpratę ir į naujus tyrus žvalgytis bijantys, turėtų nepykti ir po devyniasdešimt litų aukodami. Už tą pačią paslaugą. Mat akcija dvejiems metams netaikoma. Nors sutartis, vat, matyt, netyčia jau taip suderinta, kad porai metų virš galvos Damoklo kardu kabės. Tokie svaiginantys lobių paieškos planai man primena ir „Bitės“ variantą.

Prieš pusę metų domėjausi „Bitės “ siūlomu mobiliuoju internetu. Patraukliausio plano mėnesinis mokestis buvo apie devyniasdešimt litų. Vargu, ar ką iš nuostabos žiaukčioti paakintų faktas, jog  sutartis ne trumpesnė kaip dveji metai. Nors kaip atkaklus misionierius jiems į veidus litanijas apie artimiausiu pusmečiu krisiančias kainas drėbiau, tegavau malonias nuovoka nepasižyminčias šypsenas ir kuklų ,,niekuo negalime padėti’’. Skaitytojui priminsiu, kad tada žodis „Krizė“ buvo kažkas egzotiško, vykstančio ten, Vakaruose. Kaip bebūtų, likau savo įsitikinimams ištikimas ir sutarties nepasirašiau. Nepatrauklūs man tie dvejų metų pančiai pasirodė. Ir, o ne, kaip keista – po mėnesio to paties plano kaina sumažėjo iki septyniasdešimt penkių litų.

Bet gana tiems darbštuoliams ūsus kedenti. Internetu mano laisvalaikį užkaišyti ir darbingumą padidinti dar viena draugija siūlėsi – „INIT“. Kompanijos marketingo strategai nusprendė, jog aštuoni planai – tai yra tas tikrasis kelias, kuris turėtų įtikti visoms vartotojų grupėms. Geriausios kloties linkinčio oktalogo paakintas ėmiau siūlomais „eko vienas“, „du“, „trys“, „plius“ ir kitais planais domėtis. Beje, „INIT“ yra dar ir kabelinės TV tiekėjas, todėl internetas tiekiamas kabeliu. Reiškia, bus reikalingas modemas. Čia jau ,,INIT’’ pasirinkimo laisvę vartotojui dovanoja ir galimybė ne tik pačiam modemą išsirinkti bet ir atskirai už jį susimokėti ant jūsų pečių kliūna. Lyg taip bėdų ir išlaidų maža būtų, dabar dar  ant šios bendrovės rūstybės tvaiką pilti teks už tokią vartotojo nuomonės laisvę. Gailia ašara apiplaunu Vakarų nostalgiją, kur modemas tikrai nebūtų mano problema, kur viskas įskaičiuota į plano kainą, racionalią, neparalyžiuojančią kainą. O čia kaliesi į Lietuvos mūrą – viliojančiai kuklios kainos paslauga kaip sukiužęs kelmas po savim visą fauną ėdrūnų slepia gyvastingai besikerojančius papildomus mokesčius. Už tai, kad man pajungs internetą, aš susimokėsiu šešiasdešimt litų ir dar būsiu priverstas įsigyti modemą, tada mokėsiu mėnesinį mokestį ir t.t. Beje, kalbant apie planų kiekį, garbė man tenka pagirti „TEO“ – tik trys planai. Primena Vakarus. Vakaruose teko naudotis ir mobiliuoju, ir laidiniu internetu. Visi tiekėjai turi labai paprastus ir aiškius savo pasiūlymų planus. Daugiausia Jums siūlomi trys – keturi planai. Aiškios kainos, aiškios sąlygos. Juk tokios paslaugos kaip ir eilės – ne poezija. Lietuvoje panašu, kad sentimentus laidantys menininkai sąlygas laisvalaikiu kurpia, tarsi pasakėčią vartotojui audžia, dalelę savo širdies sudėdami ir lygiai tokio paties supratingumo beigi vartotojo prielankumo tikėdamiesi. Ir taip laimi. Kai vieno plano aprašymas vos ne ploną linijinį sąsiuvinį atstoja, gyvastis iš rankų bėga esmės beieškant. Žiūri į tą pluoštą kaip ožka į dangaus vartus, sąlygų daug, išimčių taip pat, dar meniniai pagražinimai, lyriniai nukrypimai, bei racionalios paskatos ,,bene pigiausias’’ ar ,,ko gero geriausias’’ priveda prie ,,aj, tiks’’. O tada gyveni ir moki. Nebūtų dėl tokio pasirinkimo taip apmaudu, jei konkurencija minimali būtų. O iš tokios beletristikos išbristi reikia tiek nedaug: trijų – keturių planų, aiškių prijungimo ir atjungimo sąlygų, ir, jeigu tai įmanoma, jokių papildomų nuokrypių. Ir nelaikyti vartotojo kvailiu, kai jam išskirtinę kainą siūlai, kuri kitais metais visu savo išskirtinumu padvigubėjusiomis sąskaitomis žibėti ima.

Štai tokį pamokslą atskaitęs asketiškai sienas be interneto ramstau. Noriu per mėnesį šiai paslaugai skirti penkiasdešimt litų, bet neturiu kam. Laukiu didvyrio, man aiškų planą siūlančio, nei už modemą, nei už anteną, orą, papildomą kabelio metrą ar kokias paslaptim pridengtas papildomas paslaugas vergauti neprašančio. Nepradėsi gi dabar laiškų rašyti ar pasiuntinio ieškoti. Atsiduodu laukimui, jog vieną dieną toks šviesuolis ir ant mano slenksčio kojas nusivalys ir dovanos galimybę namuose elektroninį paštą pasitikrinti.

Susiję straipsniai: Lietuviškas marketingas 2 arba kodėl vėlavimas tapo norma?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

E – rinkodaros vadovas

Parduodu Gedimino pilį

A. Čekuolis ir partizaninis marketingas

Kalbant apie reklamą partizaninio marketingo atstovai siekia efektyvaus, kiek šoką keliančio įspūdžio, todėl dažnai reklama yra kiek neįprasta mums ir netgi sakyčiau šokiruojanti. Stengiamasi išnaudoti netradicines vietas ir formas reklamai – siekiant patraukti kuo didesnį potencialių vartotojų dėmesį. Juose siekiama, kad juos įsimintų, prekinio ženklo esminiai privalumai. Dažnai jų kūrybingumas pranoksta viską ką matėte iki šiol .  Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks – štai kuom vadovaujasi partizaninio marketingo atstovai galvodami apie savo prekės ar paslaugos reklamą.  Dažniausiai reklama suteikia mažai galimybių išraiškai ir informacijos pateikimui, bet partizaninio marketingo atstovai į tai žiūri kaip š privalumą ir bet tokiu būdu partizanai pasiekia savo tikslą : apie juos kalba ir jie yra “perkami” ! Partizanai stengiasi išvengti nereikalingų detalių. Kiekvienas simbolis  ir ženklas reklamoje turi būti su tikslu. Partizaninio marketingo strategai, kurdami reklamas, remiasi daugiau vartotojo psichologija , taikydami į savo auditoriją. kaip ir minėjau naudojasi netradicinėmis vietomis. Naudoja šoko efektą. Kuo paprasčiau – tuo geriau ! O kuo netradiciškiau bus pateikta informacija, tuo labiau bus pastebima vartotojui.  Fantazija ir dar kartą – fantazija ! Pridėkite žiupsnelį netradicinių vietų ir vartotojo psichologijos išmanymą ir turite sėkmingą reklaminę kompaniją paremtą partizaninio marketingo principais.  Partizanai siekia savo tikslo ir visos priemonės yra pateisinamos.

Šiandieną norėčiau plačiau pademonstruoti kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją netradicinius reklamos metodus mums visiems jau gerai pažystamuose prekybos centruose. Tiems kam įdomu siūlyčiau aplankytį ir pirmą partizaninių reklamų dalį, kurioje pristatomos  lauko reklaminių stendų partizaninio marketingo pavyzdžiai. Antroje dalyje rasite vizitinių kortelių pavyzdžius paremtus partizaninio marketingo pavyzdžiais. Trečioje reklamų dalyje rasite rasite kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją netradicines vietas reklamai.

Pirmame pavyzdyje matome socialinę reklamą – “paaukokite tiems kam labiau reikia”. Reklamos vieta – prekybos centro vežimėlis. Tikrai atkreipsite dėmesį.

Kitoje reklamoje matome internetinio banko “Western Union” reklamą. Prekystalis suteikia visas galimybess pademonstruoti kokią paslaugą teikia minėtas bankas.

Sekančioje reklamoje matome reklamuojamą detektyvinį filmą “Dexter”. Filmas samoningai reklamuojamas mėsos skyriuje. Ar reklama veiksminga – spreskite patys. Kad pavyko atkreipti dėmesį – faktas!

Sekančioje reklamoje matome socialinės reklamos tesinį.

Ir paskutinėje reklamoje matome langų valymo priemonės reklamą prekybos centro duryse.

Ir pabaigai – jeigu galvojate apie lauko reklamą, bet neturite originalesnių idėjų kaip “priversti” lauko reklamą atkreipti į save dėmesį  susisiekite adresu info@iml.lt Sukursime Jūsų įmonės reklamos koncepciją pasiremiant visais partizaninio marketingo principais. Platesnę informaciją rasite čia.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Partizaninio marketingo biblioteka tęsia savo veiklą. Šiandien Jums noriu pristatyti dar vieną Seth Godin knygą „Išlaisvinant idėjos virusą“ („Unleashing the idea virus“). Knygoje gana išsamiai ir nuosekliai pasakojama apie mums labiau pažįstamą terminą – virusinį marketingą. Knygos pradžioje pristatomas virusinio marketingo apibrėžimas. Trumpai tai skamba taip: „Idėjos gali būti užkrečiamos tokiu pat principu kaip užsikrečiame tikru virusu“. Autorius taip pat teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai informacijos kiekiai yra didžiuliai, ir visi darosi „alergiški“ tiesioginei reklamai,  vienintelis kelias „prasimušti“ yra virusinis marketingas. Antras svarbus aspektas kalbant apie virusinį marketingą yra tas, kad ne kompanija, parduodanti prekę ar paslaugą tampa svarbi, bet vartotojas tampa svarbiausiu komponentu. Truputėlį vėliau suprasite kodėl.

Kokį projektą ar idėją beruoštumėte, autorius rekomenduoja jau pačioje pradžioje idėjoje „įmontuoti“ virusinį efektą. Pateiksiu pavyzdį. Visi tikriausiai žinote nemokamą elektroninio pašto sistemą „Hotmail“. Daugeliui gal ir teko naudotis ja. „Hotmail“ masinis populiarumas buvo jau pačioje pirminėje idėjoje – nemokamas paštas, kuriuo visi gali naudotis be apribojimų. Linksmiausia tai, kad pradžioje daugelis besinaudojusių šia paslauga nemokamai reklamuodavo ją savo draugams. Kiekvieno siunčiamo laiško apačioje būdavo eilutė „Nemokamas paštas „Hotmail“ sistemoje – užsisakyti dabar“, ir visa tai – aktyvuota sąsaja, nuvedanti Jus į tiesiai į „Hotmail“ tinklapį. Ten pora minučių registracijos ir jūs jau turite elektroninio pašto dėžutę. Reklamai buvo išleistas pakankamai mažas biudžetas. Paslauga išpopuliarėjo, nes turėjo visus virusinio marketingo požymius. Tai beje sužavėjo kompaniją „Microsoft“, kuri vėliau nusipirko „Hotmail“. Nors tai dar pakankamai populiari paslauga, bet jau einanti išnykimo link, nes ir pirminiai kūrėjai, ir „Microsoft“ pamiršo paprašyti paslaugos vartotojų leidimo siųsti jiems naujienlaiškį. Bet šiandien ne apie tai.

Antras svarbus dalykas, reikalingas virusiniam efektui pasiekti – teisingas tikslinės auditorijos nustatymas ruošiant prekės ar paslaugos populiarinimo strategiją. Šioje vietoje pavyzdžiu galime laikyti kad ir tos pačios „Microsoft“ kompanijos parduodamus produktus – „Windows“ ir panašiai. Taip – daugelis jais naudojamės, priverstinai, bet nė viena „Windows“ naujovė nėra pakankamai populiari, nes kuriant produktus „Microsoft“ orientuojasi į neteisingą tikslinę auditoriją – programuotojus. Programas kuria programuotojai, jas testuoja programuotojai. O galutinis vartotojas – paprasti vartotojai, turintys problemų įsisavinant naują „Windows“ paketą. Pateiksiu ir priešingą pavyzdį. Pasižiūrėkime į „Microsoft“ konkurentus – kompaniją „Apple“. Daugelis jų produktų turi virusinių elementų jau pačioje idėjoje. „iPod“ grotuvas, išpopuliarėjęs žaibišku greičiu. „iPhone“ telefonas. Žmonės naktį stovėjo eilėje, norėdami vieni iš pirmųjų Lietuvoje nusipirkti „iPhone“.

Kitas svarbus elementas sėkmingai virusinei kompanijai – prieš pristatant auditorijai teisingai pasirinkti būsimo produkto ar paslaugos ambasadorius. Angliškai jie vadinami „sneezers“ („čiaudėtojai“). Kalbu apie žmones kurie yra pakankamai gerai žinomi ir autoritetingi tam tikruose sluoksniuose – susiję su Jūsų preke ar paslauga. Pradiniame etape dovanokite Jūsų prekės pavyzdžius veltui. Jeigu kito kelio nėra – netgi sumokėkite jiems. Nuo to priklauso ar Jūsų virusas pasklis greitai ar ne. Nes žmonės autoritetų nuomonę priims, o Jūsų tiesioginę komercinę reklamą gali ignoruoti.

Paimkime pavyzdžiu kad ir daugeliui moterų girdėtą „Atkinsono dietą“. Klausiate kur virusinis efektas? Kur ambasadoriai? Virusinis efektas – pačiame rezultate. Įsivaizduokite – susitinka dvi moterys, kurios ilgai nesimatė. Viena klausia: „Matau numetei svorio. Kaip tau pavyko?“. Atsakymas: „Atkinsono dieta“. Virusas jau paleistas. Ilgai nebuvau Lietuvoje ir nežinau kaip tai palietė Lietuvą, bet Vakaruose teko matyti šito viruso veikimą. Tai buvo panašu į pamišimą. Po to žinoma buvo daug dokumentinių filmų kurie įrodinėjo Atkinsono dietos žalą.

Yra dar daug aspektų, kurių reikia sėkmingam idėjos viruso paplitimui. Apie tai sužinosite perskaitę knygą, kurią jau girdėjau galima rasti ir Lietuvos knygynuose. Anglišką knygos „Unleashing the idea virus “ variantą rasite čia.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Minties galia

Papasakok man istorija

Parduodu Gedimino pilį

Guerrilla M rašytojų burys plečiasi. Noriu Jums pristatyti šio straipsnio autorę Miglę Simanavičiūtę. Noriu taip pat kitus skaitytojus paraginti siūsti savo straipsnius. Reikalavimas tik vienas: Jie turi atitikti partizaninio marketingo dvasią. Jei manai, kad turi ką pasakyt rašyk info@iml.lt

Gero skaitymo!
Guerrilla M

Tikroji motyvacija versle.

Idėja straipsniui gimė bendraujant su versliais žmonėmis ir girdint nemažai skirtingų atsakymų į klausimą – dėl kokių priežasčių į darbą einame su noru nuversti kalnus?

Ar šypsena veide priklauso nuo skirtingų ekonominių sąlygų?

Apie motyvaciją taip pat paskatino susimąstyti verslių žmonių auditorijai skirtame žurnale „Entrepreneur Magazine“ aprašytas pavyzdys. Tinklapių dizaino ir marketingo įmonė „Blue Fountain Media“ nusprendė, kad savo komandos narius ekonominio nuosmukio metu reikia motyvuoti pigesnėmis ir tuo pačiu efektyvesnėmis priemonėmis. Tuo tikslu buvo sukurtas viešas internetinis forumas, kuriame skelbiami komandos narių pasiekimai. Tokiu būdu didinamas darbuotojų pasitikėjimas, jie tampa įmonės prekės ženklo ambasadoriais, skleidžiančiais žinią nuo internetinio dienoraščio iki socialinių tinklų.

Iš šio pavyzdžio matome kad verslas ieško originalių galimybių kuo mažesnėmis sąnaudomis veržtis į priekį, nepamirštant svarbiausios grandies – darbuotojų. Pinigai kaip motyvacijos priemonė jau kiek anksčiau daugumą verslo žmonių skatinančių veiksnių sąraše užleido pirmąją vietą kitiems veiksniams. Taigi kas dar motyvuoja vadybininkus?

Ankstesniame šio dienoraščio straipsnyje „Minties galia“ autorius padarė vieniems verslininkams iš ankstesnės patirties žinomą, kitiems galbūt naują išvadą, kad pardavimo proceso efektyvumas prasideda nuo vadybininko tikėjimo. Tikėjimo verslo idėja, produktu, savimi. Tai galima susieti su vadybininko savirealizacija kaip motyvacijos priemone – darau tai, ką noriu daryti, nes man tai įdomu, todėl galiu tai tobulinti iki begalybės. Šioje vietoje galime pagalvoti, ar žmogus, tvirtai siekiantis savo tikslų, pats sugebės nuolat išlaikyti panašų tikėjimo lygį, ar visgi reikėtų jį nuolat „pakurstyti“? Tam, kad darbuotojas į darbą eitų nusiteikęs pasinaudoti kuo daugiau galimybių ir galėtų save vadinti įmonės bendrasavininkiu kaip „Blue Fountain Media“ įvertinimais patenkinti vadybininkai, jam reikalingas pripažinimas. Tai nuolat tenka girdėti bendraujant ir su verslininkais, ir su pardavimų vadybininkais, dirbančiais įmonėse. Pripažinimas gali būti suprantamas skirtingai, visgi dažniausiai kalbame apie profesionalių įgūdžių įvertinimą, specialisto įvaizdį atskiroje verslo srityje arba toje pačioje įmonėje. Taip pat didelę reikšmę turi vidinė komunikacija tarp vadovų ir komandos narių, nuolatinis grįžtamojo ryšio palaikymas, tikslų ir rezultatų aptarimas. Ši priemonė daug nekainuoja ir yra efektyvi, nes besididžiuojantis savo veikla darbuotojas, už kurio rezultatus padėkojama ir jam asmeniškai, savo entuziazmą paskleidžia didesniam potencialių klientų skaičiui.

Apibendrinant manau verta atsakyti į klausimą – kada dabar tinkamiausias metas pagalvoti apie savo ir apie savo komandos narių motyvaciją, kad galėtume kuo daugiau padaryti šiuo įdomiu laikotarpiu?

Pažiūrėkime kaip gali būti interpretuojama motyvacija :

Straipsnio autorius: Miglė simanavičiūtė

Tiems kam įdomu galite paskaitytį dar vieną Miglės straipsnį apie komunikaciją internete.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Minties galia

Aštuoni plius AČIŪ lygu šimtas

Pirk vieną – kitą gauk veltui

Straipsnis iš serijos “Lietuviškas marketingas”

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Geraširdiškai įvairioms kompanijoms ir projektams palankiausius internetinio marketingo sprendimus kuriu, tačiau vis kokie pasalūniški iššūkiai mane kaip Odisėją po jūras blaško.

Dovanoja man savo pasirinkimo teisę klientas ir manas paslaugas perka, tačiau baisiausia, ko iš jo tikėtis gali, bent kiek pačiam ties mąstymu susitelkti ir kokia veikla užsiimti. Jis nori viso sprendimo iš vienų rankų. Tačiau tokie lepumo ir tinginystės išdarkyti klientai nuostabos istorijų neverti, nes šitokios asmenybės metamorfozės normalu – dauguma, kaip ir aš, taip vartotojo kailyje persimainome. Jis nenori be reikalo savo nuomonės ir išmonės švaistyti, rūpinantis atskirai tinklapio koncepcija, vizualiniu sprendimu, programavimu, ką jau kalbėti, jei vargti reiktų mintį rezgant ir dėl kiekvienos šios temos bendrauti su skirtingais asmenimis. Kliento kraujyje įdiegta ir nenuginčijamai normalu atrodo reikalauti, kad būčiau atsakingas už visą sprendimą: nuo idėjos iki paleidimo į gyvenimą. Greitai išaiškėja, iš kur toks nenoras pačiam pasižvalgyti kyla. Pasitaiko narsuolių Don Kichotų, kas trečias toks, kurie kad tik pora centų sutaupytų pagalius į sparnus malūnui kišti pasirengę. Kas antras iš tų trečių, kaip sūnūs palaidūnai, į patikimo, visas problemas vienu mostu išsprendžiančio geradėjo rankas grįžta. Ir bandymas pačiam klientui suorganizuoti visas tris šalis pavirsta gėdingu klaidų taisymu.

O tada jau mano kraštui vargo dienos: tenka rūpintis ne tik kliento verslo pažinimu, koncepcijos pasiūlymu, bet ir triuškinti kitų klaidas. Ypatingai aršios problemos išneria, programavimo klaidas taisant. Žinoma, pats tiek su šiąja sritimi gyvenimo nesusiejau, tad vargiai kur išmintim tuos nuoklydžius pažabot galėčiau. Per daug dėl to nesigrauždamas palieku šį darbą profesionalams. Ir dėl to šviesia galva miegoti einu, mat dirbti tenka su kūribiškumu apdovanotais ir savo darbą ne vien pagyrų lygmenyje išmanančiais.

Sakysit, ne vienoje įmonėje tokių programavimo veteranų esti. Taip, ginčytis nedrįstu. Bet ne kiekvienai įmonei supratimas atėjęs, jog vienos srities specialistas tik savoj sferoj žiba. Web sprendimus siūlančioms įmonėms labai trūksta gerų projektų vadovų. Jie tarsi tarpininkai tarp žmoniškąją šneka pateiktų kliento poreikių, kuriuos vėliau trumpa, aiškia struktūra reikia perduoti programuotojams. Atsiranda tokių sielų vilioklių, įmantriausiais pasiūlymais savo vardą iš bedugnės traukiančių, kurie klientui pavilioti pačias tyriausias ir palankiausias sąlygas siūlo – itin pigu ir greitai. Tokie realybe nealsuojantys pažadai virsta atstumiančiu Lietuvos programuotojų bruožu: vėlavimas, vėlavimas, vėlavimas. Tikram savo srities profesionalui, kaip senovėj riteriui, pažadas brangus turi būti. Profesionalu vadintis teisę jis turi tada, kai racionaliai darbo trukmę geba vertinti ir klientų tuščiomis iliuzijomis nevilioja. Nors Lietuvą vadybininku lopšiu vadinti galėtume, tuoj pat ir jų kompetencija aiškėja. Ar tai patirties stoka, ar noras bet kokiu atveju sau daugiau prisigrobti kuria troškimą kuo daugiau užsakymų prisiimti, kurie, pastebėjus,  jog entuziazmas ir pajėgos senka, tampa ,,gaisrų gesinimu‘‘.

Nemanykite, jog per daug aikštingai kritikuoti puolu. Su šia problema susiduriu ne tik aš. Pakliuvo vienam užsakovui, kuriam koncepciją aš irgi padėjau ruošti, vykdančiam ekologišką projektą vakarams „Treenex“ patirtis dar įmantresnė. Projektui realizuoti savus gabumus tik vėliau prijungiau, kai programavimo darbai jau buvo prasidėję. Užsakovas rimtai šiam mūšiui ruošės, bet ko į legionus nerinko: apkrovė norinčius darbuotis testais, tikrino, kiek ištvermingas jų profesionalumas yra. Ir taip, norėdamas kokybiškai projektą išgvildenti ir tinkamų žmonių rasti, įmonės, atlaikysiančios jo reikalavimus, nesutiko. Žmogus rankų nuleisti nesuskubo. Pats vienas nepabūgo išeiti į naujus tyrus. Susirinko vidinę komandą, su kuria sėkmingai vysto taip puoselėtą projektą.

Į bendrus reikalus panirę kartą pokalbiui susitikome. Ir vėlgi liaudies išmintis savo teisumu mane nustebino, mokydama, jog ,,nėra to blogo, kas neišeitų į gerą‘‘. Pasirodo, pastarajam užsakovui graudi kompetentingos įmonės paieška, skatinusi pačiam laimingųjų, darbštumu ir talentu apdovanotų, dairytis, tvirtą pamatą jo naujai veiklai dėjo. Projektą realizavus nesinorėjo tokios rimtos ir taip puoselėtos komandos vėl po vieną išbarstyti, tad buvo nuspręsta kurti atskirą kompaniją ir teikti rinkai WEB sprendimų paslaugas. Devynis Dantės pragarus išmaišę žinome, ko klientui nepasiūlo nė vieni programuotojai – nuo freelancerio iki didžiausių ir brangiausių įmonių. Planai tuoj didžiu darbu virto – atsirado nauja komanda besivadinančia “BBQ“, siūlančia savo paslaugas visiems. Ir riteriškai garbės žodį be nuopuolių baimės duoda, kad projektą atliks sutartu laiku. Saugotina rūšis Lietuvoje. Jei tik šiai komandai įsitvirtinti poseidonai netrukdys, tai turėtų būtį viena iš smagiausių web sprendimų kompanija. Bent kiek prie jų siekiamos garbės ir pripažinimo panorau ir aš savo įgūdžius pridėti. Tad tenka tikėti jų garbės žodžiu. Keli pragarai ar tai Olimpo malonė manęs lauks, leisiu sužinoti ir jums.

Sėkmėsa Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Lietuviškas marketingas

Tikroji motyvacija versle

Vieno žingsnio kaina

Kalbant apie reklamą partizaninio marketingo atstovai siekia efektyvaus, kiek šoką keliančio įspūdžio, todėl dažnai reklama yra kiek neįprasta mums ir netgi sakyčiau šokiruojanti. Stengiamasi išnaudoti netradicines vietas ir formas reklamai – siekiant patraukti kuo didesnį potencialių vartotojų dėmesį. Juose siekiama, kad juos įsimintų, prekinio ženklo esminiai privalumai. Dažnai jų kūrybingumas pranoksta viską ką matėte iki šiol .  Kai visi vienodi – vienas turi būti kitoks – štai kuom vadovaujasi partizaninio marketingo atstovai galvodami apie savo prekės ar paslaugos reklamą.  Dažniausiai reklama suteikia mažai galimybių išraiškai ir informacijos pateikimui, bet partizaninio marketingo atstovai į tai žiūri kaip š privalumą ir bet tokiu būdu partizanai pasiekia savo tikslą : apie juos kalba ir jie yra “perkami” ! Partizanai stengiasi išvengti nereikalingų detalių. Kiekvienas simbolis  ir ženklas reklamoje turi būti su tikslu. Partizaninio marketingo strategai, kurdami reklamas, remiasi daugiau vartotojo psichologija , taikydami į savo auditoriją. kaip ir minėjau naudojasi netradicinėmis vietomis. Naudoja šoko efektą. Kuo paprasčiau – tuo geriau ! O kuo netradiciškiau bus pateikta informacija, tuo labiau bus pastebima vartotojui.  Fantazija ir dar kartą – fantazija ! Pridėkite žiupsnelį netradicinių vietų ir vartotojo psichologijos išmanymą ir turite sėkmingą reklaminę kompaniją paremtą partizaninio marketingo principais.  Partizanai siekia savo tikslo ir visos priemonės yra pateisinamos.

Šiandieną norėčiau plačiau pademonstruoti kaip partizaninio marketingo atstovai išnaudoją netradicines vietas reklamai. Tiems kam įdomu siūlyčiau aplankytį ir pirmą partizaninių reklamų dalį, kurioje pristatomos  lauko reklaminių stendų partizaninio marketingo pavyzdžiai. Antroje dalyje rasite vizitinių kortelių pavyzdžius paremtus partizaninio marketingo pavyzdžiais.

Pirmame pavyzdyje matome socialinę reklamą – nevairuok išgėres. Reklamos vieta – viešasis tualetas. Tikrai atkreipsite dėmesį.

Sekančioje reklamoje matome kalgario zoologijos sodo reklamą viešajam parke. Vežimėlis informuoja apie žirafiuko gimimą. Konkurencijos aplinkui faktiškai nulis. geriau ir nesugalvosi. Srautai lankytojų gal pakankamai ir maži, bet pati reklamos forma tikrai privers apie ją kalbėti.

Dar kitoje reklamoje matomeapšvietimo stlpą kaip pasirinktą reklamos vietą. Kol visi stulpai dar nenukabinėti – tikrai pastebėsite. Plius pats apšvietimo stulpas yra reklamos siužeto dalis.

Dar viena – netradicinė reklamos vieta -tiesiog gatvė ir jos elementai. kaip ir prieš tai matytoje reklamoje gatvės elementai yra ir reklamos dalis. Žmogaus fantazija – neribota.

Taip pat pakankamai populiari vieta reklamai tarp partizaninio marketingo atstovų yraviešasis transportas. Geriau ir nesugalvosi – matome laikrodžių reklamą. Jos šūkis skelbia: “prieš pirkdamas pabandyk!”

Įpatingai populiaru tarp mažų įmonių yra nemokami arba laikini reklaminiai plotai. kaip ir matome sekančiame pavyzdyje statybvietės tvora tampa reklaminiu stendu.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Ne per seniausiai kaip konsultantui teko dalyvauti verslo susitikime, kuriame buvo ieškoma investuotojų naujam verslui vystyti. Deja negaliu įvardinti įmonės pavadinimo, nes esu suvaržytas konfidencialumo sutarties sąlygomis. Taigi apie viską nuo pradžių.

Vilnius. Daugiaaukštis biurų pastatas. Viršutinis aukštas. Posėdžių salė. Vyksta „naujos“ idėjos prezentacija. Tikslas – rasti investuotojus. Žodis “naujos” kabutėse todėl, kad pati idėja gal ir nėra nauja, bet ir taip pat nėra išvystyta Lietuvoje. Kalbu apie maisto pristatymą į namus. Vakaruose tai jau pakankamai įprastas dalykas. Didesni ar mažesni prekybos tinklai – visi turi vienokią ar kitokią produktų pristatymo į namus formą. Lietuvoje tai neišvystyta irgi dėl tam tikrų priežasčių. Interneto sklaida, vartotojų perkamoji galia, ir panašiai.

Taigi vyksta prezentacija – dėstomi būsimo projekto tikslai, privalumai, įvairiausia statistika. Kartas nuo karto klausytojai užduoda klausimus vedančiajam. Vyksta diskusija. Gilinamasi į detales. Prezentacija stabteli pradėjus kalbėti apie konkurentų analizę. Ore vienintelis klausimas – ką planuoja daryti rinkos lyderis – prekybos tinklas “Maxima”? Turima informacija rodo, kad “Maxima” kol kas susilaiko nuo e-komercijos projekto. Prekybos tinklai “Iki” ir “Rimi” kol kas taip pat negalvoja apie tai. Diskusijos metu padaroma išvada, kad visi prekybos tinklai tiesiog laukia ir stebi situaciją rinkoje. Dalyviai sutinka su tuo, kad niekas nieko nedaro dėl prastos ekonominės situacijos ir sumažėjusios vartotojų perkamosios galios. Taip pat visi dalyviai padaro tą pačią išvadą, kad jeigu vis dėlto prekybos tinklas “Maxima” sugalvotų „paleisti“ e-komercijos projektą, tai būtų nenuginčijamas rinkos lyderis. Prekybos tinklų sklaida ir prekės ženklo žinomumas suteikia daug privalumų. Išvada viena. Bet koks rinkos naujokas, norintis organizuoti maisto prekių pristatymą į namus, neturi jokios galimybės išlikti, jeigu bent vienas iš trijų didžiausių prekybos tinklų sugalvotų pateikti rinkai maisto pristatymo į namus paslaugą. Yra beje bandančių. Prezentacijos metu buvo pristatytos dvi ar trys įmonės. Bet jos darbuojasi vos ne šeimos verslo lygmenyje.

Po to diskusija įgavo lyrinių nukrypimų. Ko reikia rinkai ir koks yra Lietuvos vartotojas. Įdomiausia tai, kad lyriniuose nukrypimuose gimė auksinė idėja. Auksinė idėja, verta „Metų verslo partizano“ apdovanojimo. Idėjos pristatymas nuskambėjo pakankamai linksmai. Idėjos autorius, pavadinkime jį Pauliumi, paklausė: „Ar žinote „McDrive“? (kalbame apie „McDonald‘s“ restoranus, kuriuose maisto galima įsigyti neišlipant iš automobilio).“ Visiems pritariamai linkčiojant, Paulius tęsė: „Įsivaizduokite kažką panašaus ir prekybos centre. Apsilankai prekybos centro interneto svetainėje. Pasirenki pageidaujamas prekes, jų kiekius. Sumoki taip pat internetu ir belieka tau patogiu laiku privažiuoti prie prekybos centro langelio, pasakyti savo kodą ir pasiimti jau paruoštą pirkinių krepšelį. Fantastika.“ Iš tikrųjų tai būtų idealus variantas prieš pereinant prie tiesioginės e-komercijos paslaugos. Žinau daugybę žmonių, kurie su mielu noru naudotųsi šia paslauga, nes laisvas laikas dabar yra brangiausias dalykas. Labiausiai ta paslauga manau būtų populiari tarp vyrų, nes juos labiausiai nervina ilga kelionė per „kopas“ (kalbu apie prekybos centrą). Tarp moterų tai nebūtų populiaru dar ir todėl, kad moterims apsipirkimas prekybos centre yra ištisas ritualas, turintis savyje daugybę socialinių elementų. Gali sutikti draugę, gali nueiti į kavinę šalia, ir panašiai. Taigi išvada: manau, kad prekybos tinklų rinkoje yra vakumas. Kalbu apie vyrus kaip pirkėjus.

Prekybos tinklai tikrai laimėtų pritraukdami didesnį vartotojų skaičių ir sumažindami streso kiekį vyrams. Atsiranda ir antras privalumas – prisirišimas prie tam tikro prekybos tinklo. Kalbu apie tai, kad pirkdami anksčiau paminėtu principu būsite priversti užregistruoti savo banko detales to prekybos tinklo portale. Čia jau prekybos tinklo marketingo skyriaus suinteresuotumas pasiūlyti Jums lojalumo ar nuolaidų kortelę – siekiant išlaikyti Jus kaip lojalų vartotoją.

Ir pabaigai keletas išvadų: „Maxima“ darys ar ne – kitas klausimas. Didžiausias privalumas tai padaryti būtų mažesniems prekybos tinklams. Kalbu apie „Iki“ ir „Rimi“. Klausiate kodėl? Todėl, kad tai ir būtų tikrasis partizaninis marketingas. Vietoje aklo sekimo, ką daro „Maxima“, ir kopijavimo, tai suteiktų visai kitokių pranašumų rinkoje. Ir kaip čia neprisiminsi partizaninio marketingo atradėjo Jay Conrad Levinson pasakotos istorijos seminaro Lietuvoje metu. Vienos mažos baldais prekiaujančios įmonės savininkas vieną dieną sužinojo, kad jo parduotuvės dešinėje statomas didelis baldų prekybos centras. Dar po savaitės jis sužinojo, kad didelės parduotuvės konkurentas taip pat stato didelį baldų prekybos centrą jo parduotuvės kairėje. Štai viskas pastatyta. Atsidaro nauji prekybos centrai. Vienas skelbia apie šešiasdešimties procentų nuolaidą, kitas apie septyniasdešimties procentų nuolaidą. Ir ką gi daryti mūsų mažajam prekybos centrui? Mažojo prekybos centro savininkas pasielgė kaip tikras partizanas. Virš savo parduotuvės durų jis pakabino didžiulį plakatą „Centrinis įėjimas“.

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Parduodu Gedimino pilį

A. Čekuolis ir partizaninis marketingas

Vieno žingsnio kaina

Straipsnio autorius: Žydrūnas Sadauskas

Idėją šiam straipsniui pakišo dalyvavimas seminare, kuriame buvo diskutuojama apie verslo padėtį ekonominio nuosmūkio metu. Lektoriui pristatinėjant statistiką, skambėjo įvairiausi skaičiai. Stambių įmonių apyvarta smuko 20%, smulkiųjų įmonių 15% ir panašiai. Seminaro dalyvių buvo klausiama, kokia padėtis Jūsų sektoriuje, įmonėje? Visi minėjo tik pesimistinius skaičius. Klausė ir manęs, bet neturėjau ką atsakyti. Gal vienaip ar kitaip ekonominis nuosmūkis atsilepia ir man, bet neturiu su kuo palyginti, nes verslą pradėjau tik prieš metus ir kol kas, tik kilimo tendencijos. Štai čia ir susidaro paradoksas, apie kurį ir noriu padiskutuoti šiame straipsnyje. Ar verta pradėti verslą ekonominio sunkmečio metu? Kokios galimybės prasiveržti, jeigu problemų išlikti „vandens paviršiuje“ turi ir visiems gerai žinomos įmonės? Skelbti naujo verslo pradžią ekonominio nuosmukio sukūryje – beprotybė ar protingas žingsnis?

Šiandieniniame krizės kontekste bendrovės mažina išlaidas, atleidžia darbuotojus, mažina atlyginimus, atsisako piniginių premijų, puošnių kalėdinių vakarėlių, mažina išlaidas produkto reklamai ir panašiai. Ir visa tai tik tam, kad išgyventų krizinį laikotarpį, kuris, beje, tik prasidėjo. Bet, mano nuomone, tai ir yra pats didžiausias privalumas naujo verslo pradėjimui. Ekonominis nuosmūkis, tarytum, visus išrikiavo į vieną eilę. Dalis visiems gerai žinomų įmonių gyveno iluzija, kad ekonomikos kilimas niekada nesibaigs.Visi ėmė kreditus į kairę ir į dešinę. Kreditai buvo imami verslo plėtrai, naujam administracijos pastatui, direktoriaus automobiliui. „Netikėtai“ užklupusi krizė tokias įmones gali paversti „ant menčių“. Panašu, kad finansinis burbulas sprogo ir pigių kreditų laikai jau praeityje. Dabar ir žinomos, ir naujos įmonės, tiesiog, kariauja dėl išlikimo. Bet naujokas, manau, turi keletą strateginių pranašumų krizės kontekste. Daugelis turi savo verslo idėją, idėją, kurios įgyvendinimas vis nukeliamas į rytojų. Teisingai, o kam? Viskas gerai. Dirbu gerai apmokamą darbą, gaunu gerą atlyginimą. Gal kitais metais… bet čia situacija ir keičiasi kardinaliai. Prarasti darbą šiandien lengviau negu rasti. Antras privalumas – rinkos naujokas gali sau leisti būti lankstesnis negu rinkos senbūvis. Vakaruose visi ekspertai vieningai sutaria, kad kelią iš ekonominės suirutės turėtų surasti smulkios ir vidutinės įmonės. Smulkiųjų kūrybiškumas ir lanstumas – raktas į šviesesnį rytojų. Trečias privalumas – dabar žymiai lengviau rasti specialistų. Dar prieš metus susirasti paprastą vadybininką būdavo didelė problema. Kiek mokėsi? Ar reikės pas klientus vaikščioti? Dabar eilė, kaip prie duonos karo metais – tik dėk skelbimą.

Daugelis mano apklaustų pažįstamų ir draugų vienu klausimu sutaria vieningai. Ekonominio klestėjimo metu patirtis ir ekonomikos žinių bagažas – nėra būtinas. Viskas einasi daugmaž gerai ir taip. Žinių ir patirties bagažas galbūt neprivalomas ir ekonomikos nuosmūkio metu. Bet vienas dalykas yra tiesiog būtinas ir svarbesnis, net už ekonominius pagrindus ir patirtį – būsimo verslo idėjos originalumas. Svarbu todėl, kad tai garantuoja jau pusę Jūsų verslo sėkmės. Pateiksiu pavyzdžių. Mano darbas susijęs su internetu, tai ir pavyzdžius pateiksiu iš ten.

Paimkime pavyzdžiui, kad ir visiems gerai žinomą „Google“ paieškos jėgainę. „Google“nesugalvojo paieškos jėgainės – „Google“ tik išsprendė vienintelę problemą – Jūsų paieškos rezultatus padarė reliatyvius ieškomam terminui. Sakykime, „Google“ tikpatobulino paieškos jėgainės rezultatų indeksavimo algoritmą. Ir viskas? Taip, tiktiek. Taigi, prieš apsispręsdami naujo verslo pradžiai, galvodami apie būsimoverslo įdėją, negalvokite apie tai, kas Jums patiktų kaip verslas. Visų pirma,galvokite apie vartotoją ir dar kartą vartotoją. Pagalvokite apie tai, kokiąžmonijos problemą galėtumėte išspresti.

Ir pabaigai. Tai ar laikas pradėti nuosavą verslą ar ne?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Įvedimo į rinką atmintinė

Minties galia

Aštuoni plius ačiū lygu šimtas

Idėja šiam straipsniui pakišo Seth Godin parašyta knyga „All marketers are liaers“. Beje mačiau Lietuvos knygynuose galima isigyti ir lietuvių kalba. Knyga vadinasi „Visi pardavėjai yra melagiai“. Knygos pagrindinis leitmotyvas yra tas, kad vietoj, prekės ar paslaugos, faktų ar privalumų brukimo savo vartotojams verčiau papasakok istoriją. Kalbama apie viena iš marketingo krypčių “Viral Marketing”(virusinis marketingas). Knygos autorius netgi teigia, kad arba Jūs pradėsite pasakoti istoriją, arba liksite nepastebėtas.

Kiekvienas iš mūsų esame melagis – mes kiekviena dieną meluojame sau. Rinkodarininkai, beje, yra įpatingi melagiai – jie meluoja samoningai. Vieniems tai sekasi geriau, kitiems blogiau, bet meluoja visi. Juokingiausia tai, kad istorijos, pasak autoriaus, yra būtina sąlyga žmogui išgyventi. Žmonės pasirodo nemoka gyventi girdėdami tiesą. Pateiksiu pavyzdžių.

Viena įmonė gaminanti stiklo taures karštai tiki ir bando įtikinti savo pirkėjus, kad kiekvienam gėrimui yra tobula taurė. Jų interneto svetainėje skelbiama: „Vyno skleidžiama mintis, jo aromatas ir skonis priklauso nuo taurės formos. Tik nuo taurės formos priklauso, ar atsiskleis geriausios vyno savybės“. Vynų apžvalgas darantys ekspertai iš pradžių būdavo skeptiški, bet pabuvoję jų taurių prezentacijoje visi liko susižavėti kalba apie tai, kad jų taurės tikrai sustiprina vyno skonį. Europoje ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad vyno ekspertai be jokių sunkumų nustato, kad tinkamose taurėse pateiktas vynas yra daug geresnis. Testuotojai ragaudami ta patį vyną iš paprastos taurės ir specialiai parinktos taurės tvirtindavo, kad vynas iš specialiai parinktos taurės yra skanesnis. Atlikus nepriklausomus tyrimus (tiriamieji nežinojo iš kokių taurių gerią) buvo nustatyta, kad nėra jokio skirtumo tarp dolerį dvidešimt centų kainuojančios taurės ir tarp du šimtus kainuojančios specialios formos taurės. Klausiate kodėl?Atsakymas paprastas. Visi kurie perka ankčiau minėtos firmos taures – patikėjo jų pasakojama istorija. Istorija, kad vynas iš jų taurės geriamas tampa skanesnis.

Ankščiau pinigai buvo uždirbami tiesiog parduodant žmonėms prekes. Atsiradus didelei pasiūlai, vartotojas įgavo galimybę rinktis. Atsivėrus pigios darbo jėgos rinkoms, bet kas gali pasigaminti pigesnę prekę, bet ne pigumas, pasirodo motyvuoja pirkti. Žmonės perka „įstoriją“ kuri lydi prekę. Paimkite, kad ir „Mini“ arba „Hammer“ automobilius. Pirmas – mažas, nepraktiškas ir tikrai per brangus pirkinys, antras kareiviškas automobilis adaptuotas civiliams. Irgi beje visiškai nepraktiškas. Bet žmonės juos perka. Perka ne dėl praktiškumo, perka dėl įstorijos. Pirkėjų norai,deja, neracionalūs ir subjektyvūs. Žmonės meluoja sau todėl, kad tai padeda jiems susidoroti su didžiuliu kasdieniu informacijos srautu. Žmonės tiki pasakojimais nes jie patrauklūs, nes jie atitinka jų pasaulėžiūrą. Vartotojai trokšta ne pačios prekės, o prekės istorijoje paslėptų privalumų. Ir rinkodarininkai šitoje vietoje yra geriausi psichologai.

Taigi, kas reikalinga tam, kad papasakoti puikią istoriją: Puiki istorija turi būti autentiška – nes vartotojai greitai pajus prieštaravimus. Puiki istorija ką nors pažada. Sakykim, kad įsigijes šią preke tapsi, geresniu, gražesniu ar panašiai. Puikios istorijos yra subtilios. Kuo mažiau pasakysite, tuo įtaigesnė bus istorija. Kuo puikesnė istorija – tuo didesnis šansas, kad ji išplis labai greitai. Tokios istorijos užvaldo vartotojus akimirksniu. Puikios istorijos dažniausiai apeliuoja ne į logiką, o į vartotojų jausmus. Puikios įstorijos neprieštarauja sau. Sakykime turite autentiškų patiekalų restoraną, bet jūsų padavėjai dėvi kostiumus. Vartotojai nesamoningai pajus apgaule. Kada užsidarysite – tėra laiko klausimas. Svarbiausias puikios istorijos punktas – istorija turi atitikti tam tikros žmonių grupės pasaulėžiūrą.

Pabaigai dar viena istorija kuria mes visi patikėjome. Kas nusprendė, kad javainiai yra sveikas maistas?. Daugumos javainių sudėtyje yra daug cukraus ir sočiūjų riebalų. Tai tikrai nėra sveika. Bet vartotojams buvo papasakota istorija, kad tai sveikas greitas maistas ir tapo madinga jį matytį ant stalo pusryčių metu. Nueikite į prekybos centrą. Jų daugybė ir daugelis pakuočių „šaukia“ kad valgydamas šituos per savaite numesi keletą kilogramų. Tikiu, kad ir Jūs galite papasakoti daugybe istorijų kuriomis tikite. Paimkite, kad ir „Puma“ sportinis batelius. Jų savikaina tik trys doleriai. Bet jūs linkę mokėti daugiau, nes tikite „Puma“ kompanijos rinkodarininkų pasakojama istorija. Visas mūsų gyvenimas yra paremtas istorijomis. Ar tai būtų bažnyčia (viena iš šauniausių istorijų) ar tai būtų aukcione įsigyjamas automobilis, kuriuo kažkada važiavo žymus asmuo, už pasakiškus pinigus. Visi mes perkame istoriją.

Taigi partizaninio marketingo gerbėjai, pigiausias ir tiesiausias kelias į Jūsų paslaugos ar prekės vartotojų pinigines – istorijos pasakojimas.

Taigi, kokia tavo istorija?

Sėkmės Jūsų siekiuose!

Lietuvos partizaninio marketingo sąjūdis

Guerrilla M

Susiję straipsniai:

Virusinio marketingo anatomija

E – rinkodaros vadovas (Video)

Pirk vieną – kitą gauk nemokamai